Dykuma.

Nebūtinai reikia šypsotis iki ausų
Nebūtinai būti laimingiausiam iš visų
Nebūtinai būti tarp jų,
Bet būtinai mokėti žiūrėti kitu kampu
Nebūtinai turėti tai ką turi visi
Nebūtinai daryti tai ką daro kiti
Nebūtinai kelt kiek gali,
Bet būtinai stengtis, nes jėgų tikrai turi.

Lekiu per dykumą, nors nėra ten vandens
Mano muzika tą nykumą delnais išsems
Smėliu užkas, na ir kas
Jei bandai, bet nežinai kas yra kas.


Aišku?
Aišku.
(:

* * *
Šiandien susidūriau su vienu rimtu klausimu, kuris vos nesukėlė panikos manyje.
Dabar, kai pasidomėjau, atrodo, kad niekas nepasikeitė ir girdėta info buvo klaidinga. Anyway, -- mano reakcija nustebino mane pačią. :) bet minėta reakcija davė vaisių, o tai jau geriau nei gerai. :)

Kalėdos beveik ant nosies.

Kaip aš VUBF buvau.

Kaip Dalių Skamaraką, pasak jo paties, į koncertus groti kviečia dukart: pirmą ir paskutinį, tai ir aš panašiai. Buvau VU bardų festivalyje pirmą ir paskutinį kartą. Ir tris vakarus iš eilės man buvo taip gera, kaip būna tik labai labai retai. Taip gera, kad labai lengvai galima pamilti viską aplinkui, o šypsena (paskutinį vakarą, tiesa, papuošta besikaupiančiomis ašaromis) nenulipa nuo veido.


Niekam nepaslaptis, kad bardų festivaliai yra neginčytinas gėris. Ir išeiti iš jų anksčiau (nors man tokia mintis net nekyla, bet iš kai kurių aplinkinių žmonių veiksmų matyti, kad kažkam ji visgi kyla) , tam, kad suspėti į autobusą/troleibusą, kuris parveš namo, yra visiška ir mažai kam tesuprantama beprotybė.
Verčiau būti iki galo, išvysti visus nepakartojamus atlikėjus (nors, atvirai kalbant, kai kurių buvo galima ir neišvysti, bet, kita vertus, tie atlikėjai tik sudarė kontrastą geriesiems ir taip dar labiau paryškino jų gerumą), išgirsti, kaip renginio vedėjas sako: "Na va, autobusai nebevažiuoja, nebereikės jums niekur eit" ;-D , pamatyti kaip grojama su peiliu, išklausyti muzikinę paskaitą apie meilę, o paskui išeiti iš GMF'o į gaivią naktį, eiti per naktinį Vilniaus miestą šešis kilometrus iki namų, kurie yra net ne mano namai, ir ten nakvoti, nes už draugystę ir ačiū mokyklos laikų (ha, lyg prieš šimtą metų tai būtų buvę) draugė siūlo nakvynę ir pusryčius. Beveik kaip ho(s)teliuose, kur būna bed&breakfast.
Tik ten nebūna ilgalaikių abonementų.

Abonementai nakvynei, abonementai į koncertus.

Abonementinis bilietas - ir trys nuostabūs vakarai garantuoti.
Veronika Povilionienė, Vytautas V. Landsbergis, Stipriai kitaip, Netiekto, Andrius Zalieska ir Aurimas Driukas, Gediminas Storpirštis, Olegas Ditkovskis ir Neda Malūnavičiūtė, Vladas Bagdonas, Liūdni slibinai, Mindaugas Ancevičius su grupe, Atika, Andrius Kaniava, Dalius Skamarakas, Andrius Kulikauskas..

Pirmasis koncertas - euforiškai nuotaikai,
Antrasis koncertas - gražiausia muzika (mm),
Trečiasis koncertas - paskutinis.

Ir tas trečiasis toks gražus -- daug mėlynos šviesos, daug šypsenų, palangė prie pat scenos, vienų kitiems siųstos persiųstos žvakelės, kruopščiai palangės kamputyje slepiamos renginio organizatoriaus Martyno ašaros, perpildyta salė žiūrovų, kartu dainuojančių
apie aitvarus ir nuo plojimų pavargusios rankos..

ir, kai žvilgsnis šiltesnis nei sniegas,
reiškia, jau rytas.

Dangaus sunkumo.

Šiandien debesys yra taip velniškai arti žemės, ir dangus atrodo labai sunkus. Stengdamasis atrodyti lengvas jis skaidosi į tuos baltus debesis, bet jie, baltai boluodami vakaro tamsoje, atrodo tik dar liūdnesni.
Už mano lango daug miesto šviesų. Nematyti jokių didelių reklamų ar ekonomiškai svarbių objektų, tik daugiaaukščiai namai ir šviečiantys automobilių žibintai. Pačios draugiškiausios šviesos. Kažkas kažkur skuba, iš kažkur grįžta, kažko laukia.. Ir suspėja, ir sugrįžta, ir sulaukia.

Liūdniausia gyventi vienam yra dėl to, kad grįžtant niekas nelaukia. Gal dėl to taip ir norisi šuns. :}

Ir nuo savęs taip kartais daros šalta, kad noris apsigręžt ir bėgt,
o pakeliui nušvilpt kieno nors paltą su šiluma dar plakančios širdies..

Kartais prisimenu mano pačios išvestą teoriją apie žiurkėnukus. Kaip nelinksmai teisinga ji tais kartais atrodo..
Dar kartais norisi sau įspirti ir gerai papurtyti. Ir rėkti: "Atsibusk!!!"
Ir dar retkarčiais norėčiau būti kuo nors kitu, o ne savimi. Gal bent kartais būtų lengviau. Nors, kaip pasakytų turbūt kiekvienas, nė velnio ne lengviau. Visi mes turime kokių nors problemų, vieni didesnių, kiti mažesnių, tik svetimos jos dažnai lengvesnės atrodo.

Dar norėčiau, kad kas nors ateitų ir pasakytų: va, viskas, imkis šito, tai tau patiks, tai tau tinka. Tai - tavo pašaukimas. Ir aš imčiausi, ir man patiktų. Surasčiau gyvenimui tikslą. Gal taip gyventi nebūtų įdomu, bet kartais aiškumo bei užtikrintumo dėl to, ką darai, norisi daug labiau nei įdomumo. Nes žinočiau, kad pasirinkau teisingai.
O gal todėl ir kamuoja mane šitos dangaus sunkumo mintys, kad padariau kažką ne taip, pasirinkau ne tą ir nusprendžiau klaidingai? Bet kodėl tuomet svarstydama visokius kitokius pasirinkimus aš apie nei vieną iš jų negaliu pasakyti: "Šitai yra tai, ko aš ieškojau!" .
Jie čia pat, tik reikia stipriau užsimerkti.


Manau, viskas dėl tų šiandien išgirstų (de)motyvuojančių žodžių.



O gal reikia vieną dieną surašyti visus sugalvotus planus ant vienodų lapelių, juos užversti, sumaišyti, aklai ištraukti ir, nieko nepaisant, imtis juos vykdyti?
Kuomet tave sienos prispaudžia, gelbėtis reik per lubas.

* Andrius Kaniava - Po baltu sniegu
* Domantas Razauskas - Tie, kur šiandien gimė

O ar Jūs esate patenkinti tuo, kuo užsiimate? :>

Baltoji naktis

Sako,
Vilniuj nebūna baltųjų naktų?
Netiesa, netiesa…
Ant stogų apsnigtų ir ant medžių baltų
Žvilga, žėri mėnulio šviesa.
Tavo plaukus, akis
Spinduliais palytės pilnas mėnuo,
Pro langą slenkąs
Miela, galva priglausiu prie tavo širdies
Ir bučiuosiu baltąsias rankas
O! Kaip gera, ramu
Po dienų įtarių
Ir po priekaišto žodžių sunkių
Kaip svaiginanti vyną aš vėlei geriu
Gerą šilumą tavo akių.
Tu - ramybė ir džiaugsmas,
Skaidrus spindulys neramiajame mano kely.
Aš, galbūt, niekados
Nepajėgsiu suklyst tiek,
Kiek tu man atleisti gali.
Ir ne mėnuo man šviečia šią naktį,
O tu!
Įstabi tavo meilės šviesa.
Sako,
Vilniuj nebūna baltųjų naktų
Netiesa,netiesa…

Antanas A. Jonynas



* * *
Dainuojamosios poezijos festivalio "Tai - aš" baigiamojo koncerto ryškiausias įspūdis:)

-- Įdomu.

Gyventi įdomu.

Tikrai.

Ir kasdien vis įdomiau. O jei su įdomiais žmonėmis, tai išvis.

Žiūriu visokias įdomių žmonių nuotraukas, pagalvoju apie jų gyvenimus ir noriu gyventi kaip nors kitaip. (:

Kuomet tave sienos prispaudžia, gelbėtis reik per lubas.

Čia iš Ivaškevičiaus "Madagaskaro". Paėmiau sesei šitą knygą iš VU bibliotekos, nuvežiau, išėmiau, parodžiau, ir netyčia parsivežiau atgal. :-D~

* *

Užsimaniau paskaityti poezijos. (:

* * *

Miegokit ir sapnuokit gražiai gražiai. ((:

Gražu.

Vakar (praktiškai jau užvakar):

pasiutusiai gražus rytas. Saulė, giedras dangus, švelnus lengvas rūkelis.. Net nebuvo taip šalta kaip įprastai. Matyt todėl, kad gražus rytas.
Vėliau dar nusistebėjau, kad pastebėjau koks gražus rytas. Manau, kad esu praleidusi ne vieną gražų rytą, nes jo tiesiog nepastebėjau. :)

Prancūzparkyje už nugaros sėdintis dėdulė grojo akordeonu, o aplink priešais sėdintį senuką būriavosi balandžiai. Gražu.


Gražu?

Man gražu aštuonmetis vaikas, apglėbęs rankomis kamuolį ir skubantis į futbolo treniruotę, katė, sėdinti ant palangės, atsisveikindami anūkui mojuojantys seneliai, tylus žmogus savo mėgstamiausios grupės koncerte, kai meiliai žaidžiama su gyvūnais, Jonukas baseine, mąsliai žvelgianti varna, vienišas senukas su senovišku pirkinių krepšiu, kaštonus renkantys žmonės ir patys krentantys kaštonai, matyti figūras debesyse, nuoširdūs miesto užrašai, eiti taip, kad neišgąsdintum balandžio ..


O kas gražu Tau? :)

Galvosūkis.

Kaunas, Baltijos g. 12
Tarp dviejų, rodos, devynaukščių aukštai nuo žemės ištemptas tinklas su virvinėmis kopėčiomis, siekiančiomis gal ketvirtą-penktą aukštą.
Kam jis?

Vilniuje. #1

Labas vakaras, mielieji :)

Taip taip, vakaras. :-D nesvarbu, kiek valandų rodo laikrodis ant mikrobangės šalia manęs.
Sigita kažkada nelabai seniai klausė, gal aš kitoje laiko juostoje gyvenu :-D na, man visąlaik atrodė, kad Lietuva visa sutelpa į vieną laiko juostą, bet, matyt, būsiu į laiko duobę pataikiusi.

Jei tiesiai šviesiai, tai seniai rašiau kažką šiame bloge (kurio, poolparty, net template'ą atnaujinau ;D Tiesa, buvau pati tai užmiršusi, na, bet smagu kai dar sugebu save nustebinti :-D ).


Kaip čia aš gyvenu?.. Gyvenu gerai. :-D taip, iš tiesų, visai neblogai taip.
Paskaitos įdomios/gana įdomios. Na, šiandien per antikinę literatūrą buvo kiek sunkoka mėginant neužmigti, bet labai tikiuosi, kad situacija po savaitės pasitaisys. Užtat per kalbotyrą nupiešiau puikų Songoką Songohaną Apu. Jis vėžlys, nors pagal ee koks ten tas multikas/istorija? aa. "Dragon Ball", taigi, pagal šitą multiką/istoriją turėtų nebūti vėžlys, bet vardas atsirado vėliau nei kūnas. :-D
Antradienis šiaip yra pati puikiausia savaitės diena (jei šis sakinys tai sugebėtų, jis varvėtų nuo ironijos pertekliaus :-D ). Nuo 9 ryto iki ~18.30 val. universitete. Dienai einant į pabaigą apima tokia savijauta, lyg ten ir gyvenčiau :-D Pasibaigus paskutinei paskaitai nesinori net pagalvoti apie mokymąsi. :-D


Prisijungusi prie vieno tinklalapio netikėtai atradau, kad "renginys", apie kurį gana senokai galvojau, bus jau rytoj. Galvoju ar išdrįsiu nueiti, ar ne. ;-DD Oui oui, galiu ir neišdrįsti, nes kol kas nežinau nieko, kas galėtų man palaikyti kompaniją ten einant. Bet bus matyti pagal mano nuotaiką ;) Jei jausiuosi ryžtingai, tada viskas bus ok. ;-D

Vilniuje oro balionų tiek, kad netgi ima nusibosti į juos žiūrėti. Pala, ką ten "žiūrėti"? Vien matyti nebeįdomu :-D O kai nebenori matyti, tai ir nebežiūri.
Kamčiatkoje mačiau ant vieno kambario langų baltomis raidėmis užklijuotą užrašą "negražu žiūrėti". Gerai atrodė. Ir išvis. Eidama nuo vieno iš Kamčiatkos barakų iki stotelės sutikau netikėtai daug seniai matytų, bet pažįstamų veidų. Užtat šiandien univere visą dieną mėginau susitikti vieną draugę, bet matyt dėl to, kad nesusitarėme dėl tikslių susitikimo vietos ir laiko, bei kadangi nelabai gerai žinau kaip ji atrodo, sutikti jos nepavyko. ;-D (kam nors keista kodėl? :-D )



Tokiu retoriniu klausimu turbūt ir baigsiu. (:
Kaip gyvenate jūs visi, kas bent sekundei kitai užėjo į šį blogą? ;-D

Ketvirtadienis.

Centrinėje miesto aikštėje ant žolės įsirengėme stovyklavietę.
Gražu buvo: stovi didelė (vūū, du atskiri kambariai ir dar e-e vestibiulis -- čia tau ne juokas :-D ) palapinė, greta guli pripūsta guminė valtis su mielais irkliukais, prie medžio (vėliau - stulpo (ne, medis nevirto stulpu :-D ) ) pririšta skelbimų lenta, sukrautas šulinio formos laužas, ant kurio uždėtas juodas juodas puodas, o aplink - puodeliai, dubenėliai.. :-D

Sulaukėm dėmesio. Girdėjau, kaip viena mama vaikui pažadėjo, kad nuo 3-ios klasės galės eiti į skautus. ;-D jis džiaugėsi. O jo hiperaktuvymas bet ką išgąsdintų :-D


* *

Spontaniškai sutikau eiti į koncertą. O ten:
daug nematytų veidų, kiek daugiau nei dvi valandos koncerto (apšildė Živilė Ba), Belickas su smuikeliu, daug kalbantis Lukošius su balionų skiautere, Pearl drums, jaunai atrodantis arba jaunas ;-D gitaristas, Mamontovas šokio žingsneliu grojantis gitara, netikėtai šalia atsiradusi puiki kompanija, ta gyvo garso koncerto atmosfera, trys pakartojimai, iš kurių paskutinio jau visai nebesitikėjau, o vienas buvo: "Ne-iš-eik! Ne-iš-eik!" , mano mėgstami gabalai ("žvaigždės kartais krenta.." ir "Niekada man meilės nebus per daug" ), ugnys, pasidalijimas paskutinėmis bandelėmis, trumpalaikis lietus, ilgas ėjimas namo. Ir dar toks visiškai relaxas mėgaujantis šia akimirka. Kaip ten dainavo?
Jei esi dabar ir čia,
visas džiaugsmas tavyje.

Dinozaurai.

Jau ne pirmą kartą sapnuoju dinozaurus.

Vieną sykį buvo didelis, atsirado iš knygos su paveikslėliais, kai padidinau jį ir išmečiau pro pilies bokšto langą. Nukrito kaip kamuolys. Ir didėdamas. Ėjo per namus į miestelį, žmonės bėgo. Vėliau, sapno pabaigoje, artėjo link namo, kuriame buvau aš ir mėginau užrakinti duris. Aš žinojau, kad ten nuo jo bėga, ir nebijojau:)

Kitą kartą dinozauras buvo didelis spalvotas ir iš plastelino. Paspaudus jį, jis keisdavo formą. Stebėjome šitą dinozaurą. Jis taip juokingai keitėsi, kad nesveikai juokėmės. ;-D taip, kad net per miegus juokiausi. ;-D


Dinosaur
To see a dinosaur in your dream, symbolizes an outdated attitude. You may need to discard your old ways of thinking and habits.

Nacionalinė `09 mano akimis.

Išvažiuojant lijo. Būnant ten lijo gal du - tris kartus trumpai. Grįžtant lijo.


17.50 išvažiavau iš Trg.
18.26 ima lyti ir lietus stiprėja. Pro automobilio langą matau lauką, pilną pribirusį supresuoto šieno.



Pirma diena -- Į stovyklą atplaukiame/atburiuojame su "Hidra", valanda iki atidarymo. Neprisimenu nieko, ką reikia sakyti, kas po ko vyksta. Tokia out of space (?), bet viskas ok -- turiu kur ir su kuo gyventi, o tai garantuoja gerą stovyklos pradžią.

Antra diena -- žygis į Pravieniškes. Žygiuodami visi tik ir svarsto, koks čia atstumas. Galima girdėti įvairiausių variantų -- nuo 3 km iki 12 km į vieną pusę. Teisingiausias sako, kad ~5 km. Bet tai nėra svarbiausia. Esmė yra pats žygis: nueiti, sudalyvauti renginyje, pareiti.

Trečia diena -- smagus orientacinis žygis. Pirmi išeinam, pirmi grįžtam. Kaip vėliau paaiškėjo, ir pirmą vietą paėmėme. :) Visą žygį mynėme organizatoriams ant kulnų, jie vis klausinėjo, gal bėgam mes. Mes, žinoma, nebėgome, nes ir taip organizatoriai vos spėjo punktus dėlioti ;-D
Statistika: 11.02 >> 15.49 . ---->>> 4 val. 47 min žygio



Ketvirta diena -- buriuojam. Kiekvieną laisvą akimirką tik ir šaipomės iš Žydrūno buriavimo gabumų. Kai reikia suktis, tai vis venduojam venduojam, o galų gale vis tiek padarom halsą. :-D Prisimenu momentą, kai apsisukome iškart. Garsiai pagalvojau: "Negi stebuklas įvyko?" ir gavau atsakymą: "Ne, halsas iškart :-D ". Popiet (o gal ir per pačius pietus, bet tai nieko nekeičia) atvažiavo visa gauja seniai matytų skautų -- Daiva, Inga, Linukas, Buzas, Živilė, Milda.. :) Jė.

Penkta diena -- vyksta skautų taurės varžybos. Būsimus nugalėtojus galima sveikinti iškart, nes aiškiai matyti jų pranašumas. ;-D Tiesa, priešpaskutinę stovyklos dieną sužinojau, kad praleidau (t.y. nemačiau kaip vyksta) vieną gana įdomią rungtį, na, bet nieko jau čia tokio:)

Šešta diena -- pas mane pažymėta kaip: baidarės, maudynės, hamakas, pietūs ir tylėjimas irklais, rikiuotė, laužas, naktinėjimai. Bandau prisiminti ar čia tie naktinėjimai, kur visi vieni kitiems braškes siūlė, ar ne. Neprisimenu. ;-D

Septinta diena -- atvažiuoja kareivukai ir policija. Kaip programos dalis, o ne šiaip. :-D Šimtus kartų matyti ginklai, ekipuotė.. Tiesa, policininkų paskaitos (aš sau leisiu suteikti tokį pavadinimą šitam reikalui) tema "Patyčios" labai tiko stovyklai. ;-D Bo ten visi vieni iš kitų tik ir šaiposi. :-D :-D Popiet, turbūt nuo visų atsilikdami diena, ėjome į miestelį lieti žvakių. Įdomus reikalas, o jau medaus/vaško kvapas.. (mm)
Dar išbandėme virves, apraišus ir karabinus. Antrą kartą leistis ta pačia neilga trasa žymiai lengviau. :)

Aštunta diena -- dienos neprisimenu. Matyt, buvo panašiausia į eilinę stovyklinę dieną, todėl neįsiminė. O gal ir ne. O gal ir taip. Who knows?
Ilga naktis. Iki ryto tokia.


Devinta diena -- Todėl ir rytas ankstyvas. Ir be galo gražus. Truputį šaltokas vienu momentu buvo, su dviejų valandų miegu, bet miego stygius pasireiškė tik labai vėliau. :-D
Suorganizavome ilgas ilgas krikštynas (laukiau paskutiniame punkte, tai atrodė vaje vaje kaip ilgai. Na, aišku, ir buvo ilgai. Dvi valandos laukimo -- čia tau ne juokas ;-D ). Neptūnas nusuko bene geriausius priesaikos žodžius, bet nieko, prisiminsim juos ir panaudosim kitą kartą. ;-D Netrukus po krikštynų - linksmoji rikiuotė. Praeina gerai ir juokingai. Schwester Lager Adjutantin tiesiogine to žodžio prasme apstulbino. :-D


Dešimta diena -- vėl labai ankstyvas rytas. Keliamės penktą, ardom palapines. Klaipėdiečiai išvažiuoja namo, aš prasnoozinu iki normalaus ryto. Nuo pat normalaus ryto pradžios visi po truputį išvažinėja namo ir 11 valandą įvyksta stovyklos uždarymas. Turbūt trumpiausias visų LJS nacionalinių stovyklų istorijoje. :-D Palaukiam autobusų, jie nuveža į skautacentrį Kaune. Keletas pasivaikščiojimų su centro daiktais pirmyn -- atgal, ir galiu eiti į stotelę laukti troleibuso.
O tada jau namo.


* * * *
reziume:

Sutikau daugiau nei šimtą naujų žmonių.
Sutikau mažiau nei šimtą mielų seniai nematytų žmonių.
Ženklai, prieš stovyklą rodę tik bloga, bloga bloga ir bloga, stovyklos metu pasisuko kitaip. ;-D
Oras puikus.
Nuotaikos irgi geros, tik užkimimo va jau nereikėjo. ;-D~
Galtukava?
O gal braškių?


Ir mes per vieną naktį dideli užaugom..

Vasarai?

Paskaičiau keletą blogų.
Įdomių ir visiškai netikėtai atrastų. Net nebesuprantu kaip man išvis juos pavyko rasti :-D~

Bet radusi labai džiaugiuosi.
Įkvėpė mane tie blogai. Dabar viduje (nepaisant visų nesąmonių, su kuriomis čia šį vakarą susidūriau) toks užsidegimas--užsispyrimas--pasitikėjimas--noras--etc .
Jėga, tikiuosi, užsiliks ilgai.
Arba reikia neleisti išnykti. Turiu idėją, reikės pamėginti, gal ims ir pavyks.

Šiandien paskaičiau vieną rimtą failą, susijusį su studijomis. Atsižvelgiant į jį reikia pakoreguoti planus dėl važiavimo į Vilnių (dokumentai, etc. ), kad nereiktų lakstyti pirmyn atgal.
Ir sugalvojau ką rašysiu pirmu numeriu. Damn, konkursai ten (bent jau ligi šiol būdavo) velniškai dideli, bet gal aš to iš tiesų ir noriu? :)

Savaitgalį laukia dar viena tūkstantmečio kelionė. Su tūkstantmečio metraščiu-dienoraščiu irgi stumiuosi į priekį. Patinka man jis visai, tik niekaip neapsisprendžiu dėl šriftų. Lietuviškų irgi sunku rast, nors jau netgi išmokau sukurti šriftams raides. Tik panaudot dar neišeina. :-D Ir šiaip -- greičiau sugalvoju idėją, nei jos įgyvendinimo būdą.

Noriu saulės, ežero, miško, kelionių, muzikos..
Padorių atostogų!

Kokia šiandien savaitės diena? :o

Man vis tiek atrodo, kad aš siaubingai susimoviau.
Kas dar baisiau, esu beveik tikra, kad dėl to neklystu. ;o Bet reikės dar pasitikslinti.
O ir šiaip - bus pamoka. :-D


Atsikračiau visais egzais, nuėjau į visus suplanuotus pasimatymus su Nacionaliniu Egzaminų Centru, net į mokyklą knygas nunešiau. Štai kaip labai man patiko tie 12 metų. >:D
Atostogauju.
Šiandien oras buvo vasara.

Kepu tėčiui tortą ir vis bandau pabėgti.
deganchiu sniegu vis dar begu ash deganchiu sniegu vis dar begu ash deganchiu sniegu gyvenu ar miegu nesuprasdamas nieko vis dar begu ash

Pokalbių.

mintis:
you can like the life you're living or you can live the life you like

* *
Daug pokalbių.
Įvairių pokalbių.

vienas pokalbis truputį nuliūdino, tada sukėlė (irgi truputį) balto pavydo.
tuomet iškart atsirado kitas žmogus, su kuriuo realiai niekad nekalbėjau, bet prisimenu. ir to pokalbio metu, tik sužinojus idėją, viskas pasirodė gal ir ne taip juoda. kad gal ne viskas prarasta.
(ir damn, vis tiek man mieliau LS, nei LJS, kad ir kaip bebūtų gaila)

dar kilo keletas minčių.
Galvoju, vertėtų paversti realybe.


Vasara kelia paniką.

Paminiu blog'e Kristinuką.
Su gie būsim revoliucionierės.

Pirmadienis.

Pusantros valandos anglų kalbos konsultacijų, (gavau super knygą, reikės pasimokyt ;-D Jėė ), tada nuėjau fotografuotis pasui - nuėjau į vieną vietą, pataikiau ant tokios žiežulos be fotografinių gabumų, nusifotografavau, bet nuotraukos iš jos neėmiau (atrodo, neprakeikė, nors vienas automobilis šiandien mėgino mane partrenkti, bet esmė tame, kad tai buvo valanda prieš apsilankant prieš žiežulą). Neėmiau tai neėmiau, bet nuotraukos tai reikia. Pasielgiau protingai ir nuėjau į Fuji kitame miesto gale. Ten ir aplinka gera, ir nuotrauką žmonišką padarė. Neturėtų būti gėda visus dešimt metų žmonėms rodyti. :-D
Nuėjau į policiją (būū, kaip baugiai tai skamba :-D ), sumokėjau, kad pagamintų man pasą ir asmens tapatybės kortelę. Paėmė pirštų antspaudus, dabar bijau, kad nebegalėsiu vogti. Tiesa, o kiekvieno piršto antspaudas vienodas ar jie visgi skiriasi? Nes nežinau, ar vengti liestis prie daiktų reikės tik smiliais ar visais pirštais. :)

Dabar keletas pokalbių iš praėjusios savaitės:

B: Akurat kad kic. daug tokiu kaip as siais tamsiais laikais;o
A: Jau kai Hari Poteri reklamavo sake: "Ateina tamsus ir sunkus laikai." Maniau, reklama. Pasirodo - pranasyste. :-D


G: O tavo tevai irgi veluoja?
A: Jauciu, kad ne. ;-D cia nerecesyvinis genas, kuris yra pas mane recesyvinis. zn, du minusai duoda pliusa. del to. :-D

Sausainukai.

Buvo užsukę svečių. Vakar ir šiandien.
Tie, kur vakar, atsivežė sausainukų. Tie, kur šiandien, - ne.

Kaip man juos (svečius) išmokyti, kad užsukdami pas mus į svečius jie turi atsineši bent vieną vienintelį sausainuką? :-D
Aišku, jei išmoks atsinešinėti, tuomet reikės pradėti mokyti kurie sausainiai skanūs ir geri, kurie - ne. (Informacija norintiems skristi: tie fasuoti sausainiai netinka, sveriami skaniau.)

Ai, tiesa, nesu aš tokia sausainių maniakė, kaip gali pasirodyti. Tiesiog tas žodis "sausainukas" gražiai skamba. :-D O ir šiaip, malonu klausti: "Turi sausainukų?.. Nors vieną?.. :-D "


internete kažkodėl nėra skanių sausainukų nuotraukų. Visur tie cookies, kurie anaiptol neatrodo skaniai. Nors ir šiaip maisto nuotraukos man nepatinka. ;-D

Važiuojam verčiau į Paryžių.

Rytas.

Norėčiau kada netikėtai vasarą aplankyti skautus. Ateiti anksti anksti ryte, kai saulė jau po truputį teka, pažadinti labai labai išsiilgtą draugą ir, jam vos pramerkus akis, ištarti: "Sveikas! Labas rytas! Šimtas metų!.."
O tas draugas keliskart mirkteltų akimis, tada suprastų ką mato ir pats sau nejučia sušuktų: "Milda! Tiek metų.. :) "

Ot tai būtų rytas.

Bermudai.

Žiūrėti Bermudai. didesniame žemėlapyje


Pasinaudojau mylimu Google'u ir sukūriau apytikslį žemėlapį. :)

Ai, ir užmiršau parašyti, kad čia yra palaimingasis mūsų žygio "Bermudai: kančių keliais" maršrutas. :)
Yay us!


Pasipiktinimas:
nusiperki keturis "Magijos" sūrelius, du mėlyni, du raudoni. Paimi raudoną, pradedi valgyti, jau tikiesi pajusti aguonas, o ten - (blyn!) braškių skonio! :x
Piktinuosi. Sukčiai.
:-D

Hm.

1. Su skautais vis tiek gerai.
2. Pajutau ekonominę krizę.
3. Noriu į b2g. Žr. 2 punktą, t.p. nėra iš kur ištraukti gyvenančių kartu. (čia prisiminiau dėl KAI KO)
   
4. Biški mažai liko laiko eiti į mokyklą. Gerai ir blogai. Nežinau, kuris iš šitų - stipresnis. :-D
5. Reikia eiti miegoti. Aš nepratusi šeštą rytą iš eilės neišsimiegoti. :-D
6. Ai nu, ir ryt eisim į nežinią. :-D
   

HhHHrrrrr. GGGggGggrrrr..

Jurga.

Kur, jei ne Jurgos koncerte, gali sutikti Jurgą?
Tiesa, Jurgą ne tą, apie kurią greičiausiai manote. Tą Jurgą, kuri kažkada seniai seniai buvo turbūt nuostabiausia skautų vadovė Kaune. Gal kas ir be manęs (iš skaitančiųjų) ją prisimena. Visdar šilta ją sutikti, netgi po tiek daug daug metų. :))

Vis dar dėkoju Mamai, kad pasakė, jog bus šitas koncertas. Jėė.
Atsigavau. Norėjau norėjau gyvo garso koncerte pabūti, ir pabuvau. Jėė.

Afganistaniečių visos dainos apie meilę. Kai tuo tarpu lietuvių liaudis iššaudė ir kardais iškapojo visus brolelius, o seselės išverkė visas ašarėles.
Nepaaiškinu. :-D

Gresia bankrotas.

Bet:
Ten toli už kalnų aukso pievą regiu
Jeigu bus per baisu, atsimink, kiek sapnų baisesnių jau buvo.
Ar matei, kaip giliam ežere nuskandinta saulė juokiasi?

Nuo mano lango.

Kiekvienam mūsų yra skirtos skirtingos durys. Mes tarsi gyvename didžiuliame daugiabutyje su daug laiptinių. Būname butuose, susitinkame su kaimynais iš tos pačios laiptinės, kartais susipažįstame su kaimynais iš gretimų. Ir vieną dieną (ši diena visuomet išaušta) ateina nekilnojamojo turto agentas ir sako: "Laba diena, įsigykite nuosavą namą."

Agentas nesiūlo, jis (į)sako. Kiekvienam pasiūlo skirtingas įsigijimo sąlygas, dažnai primargintas žvaigždučių, po kuriomis, žinoma, papildomos sąlygos. Mus jau iškrausto iš daugiabučio, kitų pasiūlymų neturime, tenka priimti šį.

Išeiname pro daugiabučio laiptinės duris laukan. Padvelkia vėjas. Lauke jis kitoks, nei gali pajusti atvėręs langą. Lagaminai, kuprinės ir krepšiai sveria daug, taksi sustoja retai kuriam ir, o tai ir yra blogausia, dažniausiai neaišku, koks yra naujai įsigyto namo adresas!

Ir taip kasdien einame keliu, nešini krepšiais. Kartais atsiranda draugų, su kuriais galima pasidalinti manta. Kartais bemiegant kas apvagia. Kartais pataikome ne į tą namą. Kartais žmonės reikalingo namo niekad ir neranda. Kartais randa, ir juose jų jau laukia su arbata ir (galbūt) sausainiais.

Visame kelyje namo link pilna rodyklių. Vienos iš tiesų veda tikslo link, kitos paklaidina, trečios nusiunčia ja pasekusius į oro uostą (ten lėktuvai nereguliariai skraidina į kitas šalis; atgalinių bilietų kartais neparduoda, o jei ir parduoda, niekad negali žinoti, ar atgalinis reisas išvis bus), ketvirtos išvis skelbia velniai-žino-ką.

Būna ir dykynių be menkiausio ženklo.

Visame kelyje namo link pilna žmonių. Vieni yra tie, kurie ištiesia ranką suklupus, kiti yra tie, kurie pakiša koją ir todėl suklumpi, treti jau yra radę namus ir yra išėję pasivaikščioti ar pavedžioti šuns, o ketvirtus atskraidino lėktuvas.

Būna ir dykūnų, kurie namo neieško.

Namai stovi visiems.

Namų skaičius neatitinka daugiabučių ir durų juose skaičiaus.

Po kiek laiko namai ima jungtis grupėmis, išauga į daugiabučius (-namius?). Juose gyventojų daugiau nei buvo namuose.

Daugiabučio durys vėl ima varstytis. Namų gyventojai gali pro jas išeiti ir vėl grįžti. Tie, kurie ir yra tie "daugiau" išeina ir nebegrįžta. Laiptinės užrakintos, kodas nežinomas, paskambinti neįmanoma.

Stovi grupė naujų namų.

2009/04/20 (nors iš tiesų 21)

Biliūnas.

Ir kažkodėl viskas, ką prisimenu, yra "Kliudžiau" ir "Brisiaus galas".

:-D

Turėti funkciją.

Senas darbas: Kita erdvė. Papildžiau nuotraukomis. :)

Jau ne pirmą dieną man tik ir groja Polarkreis 18 - Allein Allein (remix by Nephew) . Kažkuo veža.

Funkcija.

Jė jė, įdomus reikaliukas čia. Bet gal kitąkart? :)

Geriau papasakosiu kokį freakish sapną čia šiąnakt sapnavau. 

Kilo gaisras, degė Norfa, kurioje sandėliuojamos malkos, o visi kalbėjo, kad "reikia gelbėti ir gesinti ją, nes banko juk reikia!" . Gaisrininkams skambino draugė, jos klausinėjo, gal čia patys ir padegėm. Aš perėmiau ragelį ir įtikinau, kad atvažiuoti verta. Gaisrininkai sutiko atvažiuoti, mes išvažiavome jų pasitikti, nes netikslus adresas buvo (daug pastatų vienu adresu). Grįžtant girdėjome kalbant, kad gaisro vietoje įvykdyta žmogžudystė. Spyris į galvą, viskas dėl futbolo. Vienas iš važiuojančių automobiliu nujaučia, kas žudikas, aš netikėtai suprantu, kas yra auka.

Dabar kai pagalvoju, tai išties žinau ir iš kur sapne norfa, ir iš kur bankas bei futbolas. Tik gaisras pats atsirado, bet internetinis sapnininkas piešia gerą reikšmę, taigi viskas puiku.

Vakar man sakė, kad pas mane optimistiškas požiūris. Dar atradau šį tą malonaus parašyta apie mane, bet užteks čia tų savimeiliškumų :-D

Nerimtai kažkaip viskas. 

Jė jė.

NATO.

Pasipiktinau.

Negana to, kad turiu tik tiek laiko, kiek liko šiandienos, išmokti beveik visam (be 21 puslapio (kai lieka dar 251-nas) ) istorijos vadovėliui (mūsų mylima istorijos mokytoja, kad ją kur, maloniai susižavėjusi ribotomis šiandieninėmis mano istorijos žiniomis, lygiai taip pat maloniai pažadėjo mane pasikviesti rytoj į pirmą suolą priešais ją pažaisti žaidimo "Aš, tu ir knyga"), bet dar mokytoja klausinėdama manęs nori, kad aš atsakinėčiau klaidingai. :-D rimtai.

Štai pavyzdys: klausia ji manęs apie Šiaurės Atlanto sutartį. Aš jai ir sakau - pasirašyta prieš 60 metų balandžio 4-tą dieną, tada ir įkurta NATO; šalių narių yra 28; Lietuva įstojo 2004 metais. Ji man sako: bet NATO diena tai kovo 28-tą, ir dar pavardija kaip masiškai valstybės stojo į NATO. Klausausi ir  galvoju - kažkas čia ne taip, bet nesiginčiju. O faktai sako štai ką:

The North Atlantic Treaty Organization (NATO) French: Organisation du traité de l'Atlantique Nord (OTAN), also called the (North) Atlantic Alliance, is a military allianceestablished by the signing of the North Atlantic Treaty on 4 April 1949.

Tiesa, dar yra ir kita pusė: 

2004 m. kovo 29 d. Lietuva įstojo į NATO (North Atlantic Treaty Organisation – Šiaurės atlanto sutarties organizacija). 

Matot? Matot? 29-ta, ne 28-ta. :P Nors šitą dar atleisčiau.

Taip, kad aš vis tiek teisi. Ir NATO yra 28 narės.

Beje, manau, kad šitiek teksto perskaityti ir įsiminti per vieną vakarą yra fiziškai neįmanoma. Šiandien susimoviau per dvi pamokas, per vieną ne, kitos nesvarbu. Ryt galbūt leisiu sau susimauti (vėl) per istoriją, per anglų - ne, o toliau vėl nesvarbu.

Okei, let's everybody enjoy history.

Open air.

2009 kov 22.


Televizoriaus ekrane, DVD grotuvo padedami, šokinėja Red Hot'ai. Senieji Red Hot'ai, tie, kur dar geri geri būdavo.

Mintys skrajoja.

Noriu, beveik liguistai noriu į gyvo garso koncertą. Atvirame ore. Vežanti muzika. Nuostabu būtų. Pradėtų koncertą dar šviesoje, baigtų paryčiais, nes muzikantai grotų ir sau, grotų jausdami malonumą. Koncerto pabaigoje - jam session'as. Ir šokiai, muzika per naktį. Per šiltą vasaros naktį. Trypti kojomis, mojuoti rankomis. Šoookti!..

Koncertų šviesos, skaistus dangus, nuostabi muzika.
Vežanti vasara. Naktys po Lietuva nemiegant.

Kai užmiršti viską aplink. Užmiršti save.
Gyveni ta akimirka. Gyveni saule, gyveni muzika.
Gyveni vėju. Gyveni ir alsuoji gyvenimu.

Mėgaujiesi.

Kovo 12. (visas sveikas)

* Truputį seni įrašai *

7/10 Dar trys valandos. Galvoju, kur čia dar bus tiek važiuoti, bet kai autobusas važiuoja bet kur, tik ne tiesiai, tai klausimų nebekyla :-D vėl padaugėjo sniego, bet čia neslidinėčiau, ne tokia vieta. 14 ir 14, pusiaukelė. Iš Gintarės smsų suprantu, kad Biržuose daug sniego, kai tuo tarpu Tauragėj nuo kelių sniegas nutirpo jau pareinant namo po pamokų. :-D įdomu, kiek sniego Vilniuje? Skubėdama į stotį išsipurvinau batus, o išeidama iš namų nepasikeičiau diržo. Doh :-D Susirūpinau, kad tik neprisiminčiau palikusi ką nors rimčiau, bet ne, nieko. :) Noriu miego! Prisimenu miegojimus važiuojant namo iš stovyklų. Joo, pats tas prisiminti saldų miegą, kai jo labiausiai norisi. :-D

8/10 Ariogaloje pamatau maXimą. Nieko nebėra šiais laikais be maXimos. :-D nenustebsiu ir kada į kaimą nuvažiavusi ir ją radusi. :-D klapt klapt akytėm. Migdo. Priekyje skirtingose vietose sėdintys vyras ir moteris valgo saldainius ir čiužena popierėliais. Įdomu, kodėl tokio amžiaus kaip jie žmonės važiuodami autobusais valgo saldainius? :) "Laikas laša minutėm, į karsto dangtį vinutėm". :-D Peizažas už lango susižavėjimo nekelia. Iki Kauno dar 40 km. Visąlaik ten važiuodama tikiuosi sutikti ar bent pamatyti kauniečių skautų, dar niekad nesutikau. :-D bet nenustoju vilties, būtų daug smagiau juk. :)) autostrada. Yeah, pagaliau greitis. :))) o jau maniau, kad teks išlipti ir eiti pėsčiomis, kad būtų greičiau. Nors vis tiek nesuprantu, kur dar dvi su puse valandos tiek važiuot? :-D

9/10 Aš Kaune. :] Kaunas nebūtų Kaunas, jei nežavėtų manęs savo reklaminiais stendais. :-D ieškau, ar pamatysiu kur "Ir Kaune galima gyventi" arba "kaunieti, nepasiduok!" :-D bet čiuju jau nebėra, o gaila, juk tokie šedevrai. :-D Gražu pažiūrėti į Kauną nuo kalno, patinka man tokie vaizdai kaip šis. (nelabai aišku, bet tiek to, nesigilinam :-D ). O, Šilainiai! Čia irgi rugpjūrį primena. :-D geras buvo rugpjūtis (mm). O autobuse darosi šalta, bet užtat nebemigdo. Pasnuzinau per šitą pauzę, kol nerašiau. ;-D o dabar welcome to Kaunas once again, ir baigiam 9 dalį :))

10/10 arba 1 sveikas Ką tik pakalbėjau telefonu su seserim, ji pašnekėjo kaip robotukas: "Laba diena, jūs jau dvi valandas dvidešimt minučių važiuojate autobusu." ir pasakė, kad neatvarys manęs į stotį. Hm, nieko baisaus, aš buvau taip nusiteikusi. Svarstau apie bilietėlių pirkimą ir buvimą zuikiu. Pirmą kartą važiuojant viešuoju transportu Vilniuje, kad ir kur įsėsčiau į aut/trol., mane visada tikrina. :-D Stotyje randu veikiantį kioskelį, apsidraudžiu. 

Kovo 12 (pasiekiau 6/10)

Off-topic:
sapnavau, kad reklamavau skautų stovyklą. :-D Nais.



4/10 Praalkstu, sugraibau kuprinėje obuolį ir imu jį valgyti. Prisimenu 'Atviro rato' spektaklį, kai jo metu du aktoriai skaniai skaniai valgė obuolius. Jau tada pagalvojau, kaip jiems skanu :-D "Viduklės geležinkelio stotis" sako kelio ženklas. Pamirštu suskaičiuoti traukinių bėgius, tai nežinau kiek jų. Raudonas striukę ir kepurę dėvinti mergaitė baksnoja šaka į balą ir juokiasi. Autobusas važiuoja per pačią Viduklę. Namai, aviliai, šienas, vanduo. Oi, fu, ir daugiabučiai. Galvoju kaip gyvena šio miestelio žmonės ir kaip jie švenčia Kalėdas. Man visada įdomu kaip žmonės švenčia Kalėdas :) Viduklė didesnė nei tikėjausi ir čia irgi atvažiavo Ruslanas (lol :-D ) . Koncertuoti, jei jo veiklą galima šitaip pavadinti. Miške sniego daug daugiau, gal ir slidėmis šliuošti išeitų.

5/10 Žvilgteliu į laikrodį, važiuoju jau valandą. Liko dar trigubai tiek. Viliuosi, kad už lango ir toliau bus įdomių vaizdų, antraip vaje vaje. Matau didžiulį užšalusį tvenkinį, vėl noriu pačiūžų. :-D už lango važinėja automobiliai, plyti laukai. Teka upeliūkštis, pilnas rudo vandens. Matau juodą trobelę, akimirką pagalvoju ar ten ne ta, kurią mačiau, bet ne, ten ne ji. Du namai vienodi, keletas nevienodų ir baigiasi dar vienas kaimelis. Užsimanau prisijungti prie pokalbio, bet už lango pastebiu didžiulį stadioną ir jis sudomina mane labiau. Suabejoju ar ten stadionas, greičiau į hipodromą panašu. Yra hipodromas prie Raseinių? :-D nuvažiuota ~66 km. Mažai ir lėtai, doh.

6/10 Raseiniuose nuobodu. Stovi "Teisingumo rūmai", pavadinimas mane irgi juokina. Atlenkiu sėdynę į priekį, kad netrukdytų moteriai už manęs. Nemėgstu, kai trukdo man :) Autobusas pilnėja. Wow, Raseinių autobusų parkas turi bent du gražius nedidukus žalius autobusiukus. :) seniai sakiau, kad su ta žalia spalva jiems tikrai kažkas yra :-D net stoty krypčių užrašai ir tie žali. Ir SEBas žalių elementų ant modernaus savo pastato pasimetęs. Sekantis sustojimas, manau, bus Ariogala už 27 km. O čia ir stadionas yra! Gerai jie gyvena :)) jau devintas žalias namas, trys žali automobiliai, bent šeši žali namų stogai. :-D ir visi toje pačioje gatvėje. Fun :) Paliekame Raseinius ir užbaigiame šeštą dalį.

Kovo 12 (3/10)

1/10 Sėdžiu autobuse. Priekyje moteris kažkokiam vyrui pasakoja, kad "Šilalė yra mažas miesčiukas" ir iškart prisimenu žmones iš ten :)) Žiūriu pro nešvarų langą ir apninka toks jausmas, lyg jau būtų atėjęs savaitgalis. Gyventi gražu, kai regi, kad pavasaris jau čia pat. :} Mintyse groja kelios skirtingos dainos iškart, priklausomai nuo to, koki žodi rašau. Atrandu, kad važiuojant man sklandžiau dėstosi mintys ir lengviau rašosi žodžiai. Yeah, keturių valandų važiavimo malonumas (dviprasmiškai). Paguldau kuprinę, kad nevirstų. Upe srauniai teka vanduo.

2/10 Važiuojame Tauragės gatve. Jau žinau Lietuvoje tokias esant bent dvi. Pro langą matau draudimo reklamą, kuri kovo 8 dienos proga moterims taiko plius 15 proc. nuolaidą, mane tai kažkodėl prajuokina. Išsukame iš miestelio i platų kelią. Matau kitą - užšalusią - upę, užsimanau pačiuožinėti pačiūžomis (ech, vis dar gailiuosi kam neatėjau i Janonio aikštę ;DD LOL ). Pakeliu akis nuo telefono, matau dirvonuojančius laukus ir mažus miškelius tolumoje, su prie jų besiglaudžiančiais dar mažesniais nameliais. Matau dar storą storą paukšti, tupinti ant elektros laido. Retai pasitaiko storą paukšti pamatyti :)) Telefono ryšio stulpai man pasako, kad tuoj Kryžkalnis, sena autobusų stotis pačiame vidury tarp Kauno ir Klaipėdos. Prisimenu vasarą ir rugpjūti. :-D

3/10 Kryžkalnio stoties fasado stogas paremtas V formos sijomis, kurios man irgi kažką primena, tik niekaip neprisimenu, kas tai. Dar vaikšto storas storas katinas. Iš kur čia tiek storų gyvūnų? :o idomu:-D Greta sustoja kitas autobusas, iš jo išlipa būrelis žmonių ir prisidega cigaretes. Mano autobusas pajuda, išvažiuojame iš stoties. Matau skulptūrą - medinis, gal keturių metrų aukščio kryžius, o jo apačioje - trys geltoni metaliniai sparnai. Turėtų atrodyti sakraliai, bet pirma mintis buvo atominė bomba. Šaltasis karas per istorijos pamokas daro savo. :))

Savaitės apžvalga.

Pirmadienį pas Birutę kepėm vaflius. Valgėm kaloringai ir žiūrėjom 'Family Guy'.
Kartu su More antradienį sudegė ir mano negandos.
Trečiadienis atnešė daug Futuramos.
Ketvirtadienį pabudau ketvirtą nakties, supratau, kiek dar daug laiko liko miegoti, o ryte pabudau visa laiminga laiminga (dabar 23 val., džiaugsmas nesibaigia! Yay!) . Mokykloje puikiai pasikalbėjau su skaityklos vedėja, šiaip pasilinksminau. Skautuose vėl turiu kaklaraištį, kas mane labai džiugina ir suteikia pasitikėjimo.
Rytoj penktadienis.
Šeštadienį važiuoju aplankyti Jolitos.
Sekmadienį šiaip ką nors veiksiu. ;-D

Šypsena 9 mm.

Paimk mane į vandenį, išmėtytą lauk,
užtaisyk mane šypsena.
Paimk mane į kelią, išvaikščiotą daug,
užtaisyk mane šypsena.
Įtrauk mane į dainą, atsuk ir palauk,
užtaisyk mane šypsena.
Taikykis! Šauk!

Domantas Razauskas. :-D

Šiandien, greta daugybės kitų gerų dalykų, atradau ir šitą dainą.
Eskizuoju toliau. (vėl užsimaniau ką nors piešti)

Norai.

Noriu pieniško ledų koktelio su šviežiomis braškėmis, saulei šildant pasivaikščioti Vilniaus ir Kėdainių senamiesčiuose bei Biržuose, žinoti, ko noriu po mokyklos, ir pernakvoti prie ežero.

Dar norėčiau susitikti visus melejoną šimtą metų nematytų ir beprotiškai pasiilgtų žmonių, paplaukioti baidare, gulėti prie vos rusenančio laužo ir stebėti žvaigždes, miegoti prie jūros kopose (ir kad nelytų miegant :-D ) ir dar šiobeito.

Paprastai apie ketvirtadienį.

Džiaugsmo proveržiai pastarosiomis dienomis labai maišosi su susimąstymu.
Džiaugsmo proveržiais džiaugiuosi, susimąstymas irgi į naudą.


Dailės mokytoja vakar davė užpildyti anketą apie save. Nelabai pati žinau, kam ją naudos, bet sutikau atsakyti. O tai buvo vienas iš dalykų, privertusių mane susimąstyti, nes radau (per) daug klausimų, į kuriuos nežinojau kaip atsakyti. Damn.
Šiandien dalyvavau mokinių tarybos pokalbyje su akreditacine komisija (nežinia kiek čia teisybės, bet pavadinkime taip). Gyčio dėka buvo viskas labai fun.

Per šeštą pamoką aplankiau sesią. Šimtą metų jau nebuvau buvusi pas ją namuose, tai buvo labai gera grįžti :) . O septintos pamokos fizikos laboras buvo tikrų tikriausia linksmybė. :D net nežinau kodėl, bet su Greta buvo super fun. ;-D


Grįžusi namo žiūrėjau senus piešinius, iš dailės klasių laikų. Piešiniai, ypač iš pirmųjų metų, tikrai manęs nedžiugino. Jie tiesiog prasti, vaikiški ir viskas. O tuomet patiko (ir čia oprašom nedejuoti, kad ojojoj žmonės keičiasi ;D booring). Užtat prisiminiau tai, ko anksčiau neakcentuodavau, bet tai buvo tiesa. man visuomet būdavo skaudu žiūrėti, kai pilies koridoriuose kabėdavo kitų darbai, tik ne mano. Bet viskas čia paprastai paaiškinama: netgi vakar, peržiūrėdama per keturis metus sukauptą piešinių krūvą, išsirinkau vos septynias, kurie man išties patiko. O juodai baltų darbų ar atliktų vien pieštukų mokytojos niekada nekabindavo koridoriuose.
Aš ir dabar dažnai pešuosi su spalvomis, nors, kita vertus, gal ir nebe. Paskutiniai darbai dailės pamokose buvo spalvingi ir ryškūs.

Tiesa, ir nemanau, kad turiu talentą piešti. Aš net dailės klases ėmiau lankyti tik dėl to, kad mama liepė susirasti būrelį. :-D (už ką jai dabar labai dėkoju)


O šiaip šiandien buvo keista. Prisiminiau tiek daug seniai matytų ir išsiilgtų žmonių, su jais pasikalbėjau (realiai ir virtualiai, nors ne tai svarbiausia), ir dėl to džiūgavau visą vakarą. ;]
Suskaičiuoju dvidešimt tris mane pradžiuginusius žmones. :)

Gie šiandien mestelėjo labai gražią frazę ir nusipelnė būti paminėta mano bloge:
[8:46:37 PM] abredukėlis sako: tas geras pavydas, tai toks, kai pavydi sekmės, bet nori padėt, kad dar labiau sektųsi tiem žmonėm ;D



Šiaip šiandien penktadienis, trylikta ir pilnatis, bet nemanau, kad tai turi daug reikšmės. Majai turėjo kalendorių, kuriame penkios dienos iš eilės būdavo nelaimingos, tai ką čia ta viena? :-D Kuri, beje, nelaimėmis visai nekvepia.
Birutė atnešė vaflių su bananais, susitarėm kurią nors dieną eiti pas ją jų kepti. (yay!)


Artėja pavasaris, o aš dar neaplankiau draugės Šilalėje. Gal kam pakeliui? :-D

Sulaužyk saulę! ;D

Savaitgaliai.

Praeitą savaitgalį buvau vestuvėse, vakar buvo šimtadienis.
Šokiai pokiai.

Tuo šiandien ir baigsim.



LIFE užrašą sudaro:
1.acceptance
2.ache
3.adequacy
4.agitation
5.ambition
6.amusement
7.anger
8.angst
9.annoyance
10.anxiety
11.apathy
12.apprehension
13.arrogance
14.awe
15.bitterness
16.boredom
17.calmness
18.cautiousness
19.comfort
20.confidence
21.contentement
22.courage
23.delight
24.depression
25.desire
26.determination
27.disappointment
28.discontement
29.disgust
30.disillusion
31.ecstasy
32.embarassement
33.envy
34.euphoria
35.fear
36.feeling
37.felicity
38.friendship
39.frustration
40.gladness
41.glee
42.goodness
43.gratitude
44.grief
45.guilt
46.happiness
47.hate
48.homesickness
49.honor
50.hope
51.horror
52.humilty
53.impatience
54.inadequacy
55.inspiration
56.irritabily
57.jealousy
58.joy
59.kindness
60.loneliness
61.love
62.lust
63.melancholy
64.modesty
65.naively
66.negativity
67.nervousness
68.nostalgia
69.pain
70.panic
71.paranoia
72.passion
73.pathos
74.patience
75.peace
76.phobia
77.pity
78.pride
79.rage
80.regret
81.remorse
82.resentment
83.sadness
84.self-pity
85.sensuality
86.shame
87.shock
88.shyness
89.sorrow
90.suffering
91.surprise
92.sweetness
93.tenderness
94.thrill
95.timid
96.torment
97.unhappiness
98.vulnerability
99.worry

Reikės perskaityti, išsiversti nežinomus ir pažiūrėti kaip ten yra. :-D

Citata.

Baikit - baikit - baikit!
Liau - ki - tės!

Nebenoriu daugiau to sumišimo jausmo, to pasimetimo, tos tuštumos ir liūdesio.


Nuotaikai perteikti pacituosiu iš kito savo blogo:

A. Mackus

NETIKĖJIMAS

Nebeieškokime -

mes nieko nesurasime:
nei žemės, nei pavasario,
žaliom raidėm užrašomo,

tik vakarą
ir elgetas smuikuojančius
prie katedrų.

Nebeieškokime -

mes nieko nesurasime,
kol patys sau nebūsime
ir žemės, ir pavasariai.

Jubiliejus.
2000. Kas užloadin'o 2000-tąjį kartą? ;-D

Pilnas žygio aprašymas su nekuriais trūkumais. :-D

Tak.

Pasiruošimas žygiui, sprendimas, dalyvauti ar ne, ir patekimas į autobusą buvo penkiskart sunkesnis nei visas žygis.
Apie tai, kaip aš gal savaitę žudžiau Si, nežinodama ar važiuosiu ar ne, nekalbėsim. Negražu gi pateikti apie save tokius faktus, nei šiaip, nei taip gi jie atrodo. Žodžiu, susitarėm, kad važiuosim, pasakėm tai Tomui ;D . Aišku, dar ir šiaip paskelbėm šitą žinią dar ir kitiems žmonėms (reikėjo gi vietų autobuse ir šiaip), va o tada, po kokios dienos kitos, prasidėjo mūsų dvigubas išvykimas į žygį.

Tiesa, apie tą mes - manęs nekamuoja Golumo - Smygolo sindromas, ten aš ir Si.

Iš Tauragės važiavom dukart. Pirmą kartą, ~16.40 val., kokius tris metrus, antrą (17.30) - iki Kryžkalnio. Nes tokiu metu kauniečiai, iš Kauno neva išvažiavę 16 val., stovėjo prie Megos. ;-D Bet nieko čia tokio, užtat gavau arbatos, pamačiau daug visokių nesąmonių (ir sąmonių, šitų gal net kiek daugiau ;-D, priklauso kaip pažiūrėsi) internetu .
Kryžkalnyje išlipom, užlipom ant tilto, ir prasidėjo tada pokalbiai telefonu.
Būtų viskas ėjęsi (<<<-- yra toks žodis? ) greičiau, jei būtume žinojusios, kad autobuso nė nereikia stengtis pamatyti kur nors autostradoje, nes jie važiuoja kitu keliu (Einu mokytis geografijos iš naujo, gal tada ilgiau prisiminsiu, kad pro Raseinius autostrados nėra). Ir kažkodėl Algis dar mėgino mus įtikinti, kad mes stovime ne toje kelio pusėje, bet mes stovėjome gerai, be to, ką jis, tamsią naktį mirksėdamas žibintuvėliu ir (!) mojuodamas striuke (!) gali gudraus pasakyti? :D
Autobusą radom sėkmingai. Net vietų sėdėjimui. (ačiū!)


Į Dovilus atvažiavome kažkada. O, radau. 19:50 val.
Nužiūrėjau nuo to, ką Si parašė, ir nusprendžiau paminėti dėmesio vertą faktą: ten iš tiesų visi buvo susitarę nesakyti mums, kad atvažiavom tiesiai į žygio vietą, tipo, būk pasiruošęs iškart (čia, ką, pagal šūkį 'budėk!' ? :D ). Bet gal ir gerai, o tai būtų per karšta buvę.

Žygį pradėjome 21 val., o visą laiką iki tol stovėjome rikiuotėje. Saulėgrąžos, pokalbiai.. :-D
Ėjom per ledą -- sniegą -- vandenį -- vandenį po ledu -- vandenį po sniegu -- žemę -- snieguotą žemę -- plentu -- pamiršau.
Daug kas aplink griuvinėjo, slydinėjo, mėgino nusisukti kojas ir šiaip.
Vienas checkpoint'as buvo 7,3 km. Vyrukai stovėjo apsirengę tų laikų (oh crap! Net nepapasakojau, apie ką tas žygis! Hm, gal vėliau papasakosiu.) uniformomis, ženklas melagingai skelbė 'Memel 5 km' ;-D

Tada, rodos, 13 kilometre, buvo arbata. Sssssaldi saldi arbata. Dar kažkas šaukė 'niekas su manim nedraugauja!' (ar kažką panašaus, kas labiau tikėtina), kas sukėlė mums daug juoko, o tam šaukliui - sakinį 'čia ne bajeris!' (ok ok, vėl kažką panašaus).
Po dar kokio kilometro nusprendėme pagrybauti ir nusukome į ne tą pamiškės keliuką. Vietoj gražaus ir snieguoto (=neslidaus) pasirinkome tokį mielą, kurio susidarymas man vaizduotėje dabar piešiasi taip: pravažiavo dyyydelis dyyydelis traktorius, paliko kelyje giliaaas giliaaas vėžes; prilijo ar ištirpo sniegas, pavirto vandeniu; jis užsitraukė plonu leduku; pasnigo; vanduo po ledu tyvuliuoja ramus, apsimeta snieguota neslidžia sausuma ir laukia, kas ant jo užlips. Užlipo visi. Vėžės gilios, vanduo bėga pro bato viršų ;-D .
Klaidą, po gal 100-200 metrų ištaisėme, grįžome. :-D Bet užtat smagu prisiminti dabar ;D

Pamiršau dar paminėti, kad, mums dar nepradėjus žygio, mažiams (25 km leido eiti tik 16 ir vyresniems; apie vieną (?) sukčių istorija mandagiai nutylės :-D ) buvo likęs eiti gal koks kilometras.


Šiaip pats žygis - tai devintasis savanorių žygis 1923-iųjų Klaipėdos sukilimo dalyvių keliais. Šiemet 'trasa' - Dovilai--Klaipėda, tiesiai pro aplinkui.


Žygį baigėme lygiai 2 val nakties (kas nespėjot pagal šitą puikų mano laikrodį, tai jūsų laikas ne toks ;-D ), į kolegiją, uoj, atsiprašau, Klaipėdos aukštąją jūreivystės mokyklą grįžome prieš trečią val ryto.
Tada - maistas, UNO, miegas. Nors toks ten ir miegas - kas nori, tas šneka -- rėkia -- šaukia -- šviečia -- valgo -- etc. ;-DD Bet, kad ir kaip būtų keista (?), tai netrukdė trūkinėjančiam miegui. :-D


O kitą dieną - minėjimas Klaipėdos skulptūrų parke, pasimetimas :-D, vėlavimas į autobusą, kolegija (damn it!), Melnragė (jūūūra..), autobusas ir 16.30 val buvau namie (ar bent jau Tauragėje, gerai nė nebežinau).


Keistas tas žygis, kitoks nei praeitą kartą, bet smagus.
Dėkui, kas ėjot. :-D


Ai, ir Tomas pagaliau atidavė mums prizus! Ne visai tokius, kokių prašėm (tiksliau, visai ne tokius :-D ), bet prizai yra prizai. Ką verdam katiliuke? ;D

Grožis ir žygis.

Šokit šokit, ugnys, miško dvasios saugo.
Balto vėjo vaike, debesys ant kalno,
Te dangus ir žemė mūsų dvasią saugo,
Šokit šokit, pušys, legenda pasaulio.

Retai randi ką nors tokio gražaus.



Rytoj vakare išvažiuoju į žygį. Tokiame pačiame buvau ir seniau, mano pats pirmas post'as šitame bloge yra iš to žygio.

Longman.

Kaimynai kasa sniegą ir pila jį į mūsų kiemo pusę. Sumaniau, kad ryt, prieš 17 val reikėtų sukasti visą tą sniegą atgal pas juos, tik nežinau, ar ant įvažiavimo į kiemą reikėtų suversti, ar ant įvažiavimo į garažą. Bet kokiu atveju, būtų visai evil, juokinga man, vargo jiems. Ai, ir nedraugiška dar, bet tai, ką jie daro, irgi nepasižymi begaliniu draugiškumu. ;)


Longman Dictionary of Contemporary English jėga. Ir žodynas, ir kompaktai.
Kuo toliau aš žiūrinėju programą kompakte, tuo labiau plečiasi mano akys, ir tuo labiau ji man patinka. (Lolačka, o tu čia gerai :o :D ) Čia beveik naujas hobis :D



Vokiečių kalba man nepatinka, ir ką vokiškai pasakyti apie socialinę kompetenciją aš irgi nelabai žinau. :-D Aišku, gal, jei labai panorėsiu ir liausiuosi žavėtis Longman'u, ką nors ir sukursiu. O gal ir ne. ;D

Neplanuotai įveiktas planas. &snieegas!

UŽ VAKAR:

Yra.
I've made it.

Padariau galimų studijų sarašą iš šešių dalykų. Sugalvojau vakar vėlai vakare (šeštadienį), tada vėl nesėkmingai įvairiais būdais bandžiau užmigti (galvoju, dar pora tokių bandymų, truputis laisvo laiko ir parašysiu planuotąją knygą), nes žmones sako, kad rytas už vakarą protingesnis. Tik kažin kodėl man vakarai labiau patinka? (Tikriausiai dėl to, kad pasakose, kai būna trys seserys, tai.. )

Rytas nepasirodė nei protingesnis nei ką, mėginau atsiminti užrašytąjį numeriu "trys" (prisėdau prie kito kompo, čia skaičiams gauti reikia perjungti kalbą, o kažkaip nenoriu ;D ), bet neišėjo. Nieko.
Apsvarstymų dar nebaigiau, bet kol kas negalvoju nieko keisti. (Ot tai mintis! Išlaikiau visą parą nieko nepakeitusi ir išvis jos neatmetusi!)



Šiandien (sekmadienį) buvau Šilalėje ir matavausi vestuvinę suknelę (ne savo, ha ha).
Prisnigo dar daugiau.

Sausio ketvirtosios proga cituoju puikaus teksto prisotintą dainą:
Ech, mes - smilgos, pievų karalienės,
Ech, mes - smilgos, mum pavydi pienės.
Ech, mes - smilgos, negaminam uogienės,
Ech, mes - smilgos, niekada nebūsim šienas!


* * *
OK, dabar pirmadienis, kaip ir turi būti. Temperatūra svyruoja nuo -20 iki -25 C, priklauso nuo to, ko paklausit.
Dabar skaitau seną (mėnesio senumas) straipsnį apie skautų deklaraciją. ;D
Anglų dialogas šiandien buvo easy, nesvarbu, kad turėjau teigti priešingai, nei iš tiesų manau. Bet užtat pakalbėjau, tik conclusion taip ir nepriėjom, nes sunkoka pabaigti pokalbį, kai porininkė daro viską, kad pokalbis būtų kuo kvailesnis. Nieko, atsiprašė paskui. ;DD Matyt, tas "Do you have anything clever to say?" irgi truputį lėmė.

Galvoju apie kitą rudenį.

Plano planas.

Paaiškėjo, kad Sinickis nenumirė. Mirtis čia ne tiesiogine prasme, žinoma. Aišku, ko jam mirti, be to, kokia Mirtis jį tokį imtų? :-D
Tada dar porą sykių perklausiau jo dainą, kurioje bet kuri Milda vadinama little gorgeous bitch. Po to paskaitinėjau Sinickio blogą ir supratau iš kur ten tokie tekstai. Vardas, kol kas, liko mistikoje, bet greičiausiai ten rimas.


Politikos mokslai, ką manot?
Ot būtų staigmena! :-D
Į Seimą neisiu (kažkodėl tai pirmiausiai šauna žmonėms į galvas, kai tik prakalbi apie politiką), bet, mano nuomone, tai perspektyvu. Be to, vis ne teisė-vadyba-inžinerija. Ir šiaip - mintis apie politologiją kilo dar vienuoliktoje klasėje, tik niekam nesakiau, nes rimtai pati negalvojau.
Che, rimtai staigmena. Pati iš savęs nesitikėčiau taip. Dabar liko pasidomėti smulkiau ir sužinoti, ar šita mintis bus nušluota šalin kaip visos ankstesnės, ar sugebės išlikti.
Aišku, politika daug kam labai nešvari atrodo & so on, bet, kaip vakar skaičiau kažkokioje pasakoje, o gal neskaičiau, gal girdėjau ar pati sugalvojau, nesvarbu, žodžiu, jeigu norim pokyčių, tai patys ir turime juos padaryti. E, kažkaip ne taip, vareva. (Pagavot vis tiek)

Ėmiau domėtis, radau vieną leidinį pdf'e. Turiu užsiėmimo visam vakarui.


Hm, gal mano planas po atostogų grįžti į mokyklą su planu bus įgyvendintas? :o :D Tiesa, gal ne toks, koks gali pasirodyti po šito blogo (iki politologijos dar nepriėjau), bet žiūrėk, ims ir bus! ;P


Užmiršau geriausią - prisnigo!
17 cm kaip nieko. Matavau ;D

Ten.

Ten, už girių toli
Aš girdėjau kadais,
Mėlynuoja šalis
Mėlyna kaip linai..