Paprastai apie ketvirtadienį.

Džiaugsmo proveržiai pastarosiomis dienomis labai maišosi su susimąstymu.
Džiaugsmo proveržiais džiaugiuosi, susimąstymas irgi į naudą.


Dailės mokytoja vakar davė užpildyti anketą apie save. Nelabai pati žinau, kam ją naudos, bet sutikau atsakyti. O tai buvo vienas iš dalykų, privertusių mane susimąstyti, nes radau (per) daug klausimų, į kuriuos nežinojau kaip atsakyti. Damn.
Šiandien dalyvavau mokinių tarybos pokalbyje su akreditacine komisija (nežinia kiek čia teisybės, bet pavadinkime taip). Gyčio dėka buvo viskas labai fun.

Per šeštą pamoką aplankiau sesią. Šimtą metų jau nebuvau buvusi pas ją namuose, tai buvo labai gera grįžti :) . O septintos pamokos fizikos laboras buvo tikrų tikriausia linksmybė. :D net nežinau kodėl, bet su Greta buvo super fun. ;-D


Grįžusi namo žiūrėjau senus piešinius, iš dailės klasių laikų. Piešiniai, ypač iš pirmųjų metų, tikrai manęs nedžiugino. Jie tiesiog prasti, vaikiški ir viskas. O tuomet patiko (ir čia oprašom nedejuoti, kad ojojoj žmonės keičiasi ;D booring). Užtat prisiminiau tai, ko anksčiau neakcentuodavau, bet tai buvo tiesa. man visuomet būdavo skaudu žiūrėti, kai pilies koridoriuose kabėdavo kitų darbai, tik ne mano. Bet viskas čia paprastai paaiškinama: netgi vakar, peržiūrėdama per keturis metus sukauptą piešinių krūvą, išsirinkau vos septynias, kurie man išties patiko. O juodai baltų darbų ar atliktų vien pieštukų mokytojos niekada nekabindavo koridoriuose.
Aš ir dabar dažnai pešuosi su spalvomis, nors, kita vertus, gal ir nebe. Paskutiniai darbai dailės pamokose buvo spalvingi ir ryškūs.

Tiesa, ir nemanau, kad turiu talentą piešti. Aš net dailės klases ėmiau lankyti tik dėl to, kad mama liepė susirasti būrelį. :-D (už ką jai dabar labai dėkoju)


O šiaip šiandien buvo keista. Prisiminiau tiek daug seniai matytų ir išsiilgtų žmonių, su jais pasikalbėjau (realiai ir virtualiai, nors ne tai svarbiausia), ir dėl to džiūgavau visą vakarą. ;]
Suskaičiuoju dvidešimt tris mane pradžiuginusius žmones. :)

Gie šiandien mestelėjo labai gražią frazę ir nusipelnė būti paminėta mano bloge:
[8:46:37 PM] abredukėlis sako: tas geras pavydas, tai toks, kai pavydi sekmės, bet nori padėt, kad dar labiau sektųsi tiem žmonėm ;D



Šiaip šiandien penktadienis, trylikta ir pilnatis, bet nemanau, kad tai turi daug reikšmės. Majai turėjo kalendorių, kuriame penkios dienos iš eilės būdavo nelaimingos, tai ką čia ta viena? :-D Kuri, beje, nelaimėmis visai nekvepia.
Birutė atnešė vaflių su bananais, susitarėm kurią nors dieną eiti pas ją jų kepti. (yay!)


Artėja pavasaris, o aš dar neaplankiau draugės Šilalėje. Gal kam pakeliui? :-D