Kažkur, tarp kitų niekad taip ir nepublikuotų (kurie turbūt niekad ir neišvys platesnio pasaulio nei blogger'io dashboard'as) juodraščių, slepiasi post'as apie vasarą. Praktiškai visa šios vasaros statistika (be kelių magiškų skaičių). Bet statistika yra banalu, aš banalybių nemėgstu ir apskritai mano matematika paskutiniais metais yra virtusi nukaršusia sene, kuri gali pasidžiaugti nebent tuo, kad dar moka skaityti skaičius ir parduotuvėj ką nors skaičiuodama nesusiraukia iš įtampos. Galėčiau net apraudoti savo matematikos žinias, bet tuomet tai reikš visišką vilties netekimą ir jos palaidojimą, o šita perspektyva manęs visai nevilioja. Jei kažkada kažką mokėjau ir sugebėjau, tai, turiu vilties, sugebėsiu ir vėl išmokti.
Grįžkim prie vasaros, kol dar nieks nepradėjo daužyti mano vilčių dėl matematikos.
Vasarą buvo gerų dalykų.
Pavyzdžiui, kai per buriavimą miegojau maisto palapinėj ir sapnavau, kad esu Barselonoj. Seniai jau nebuvau atsikėlusi su tokia nuoširdžia šypsena.
Ar kai per Pozityvą klausiausi Sigur Ros'ų ir kitą dieną vis dar negalėjau patikėti, kad mačiau ir girdėjau juos gyvai.
Dar visi tie kartai, kai kas nors pasakydavo, kad manęs pasiilgo, arba apkabindavo.
Ir tas ankstyvas ir taip giliai į širdį įkritęs jubiliejinės stovyklos šeštadienio rytas, kai per kelis metrus nuo palapinės ėmė skambėti iš pradžių vyr. sesių, o vėliau - ir brolių vyčių dainos.
Ir visi per vasarą sutikti mieli žmonės.
Dviračiai ir namukas Baltijos soduose Klaipėdoj, kur, kaip į bliuzus, - norisi grįžti dar neišvažiavus.
O kur dar saulė, kurios poveikį matau dar ir šiandien, ir meras Vėžlys Elektrėnuose! Bei visi festivaliniai rytai.
Tik gal nuotykių buvo ne tiek daug, kiek norėtųsi. Ar jie gal buvo kitokie, dėl to?...
Nesiryžtu spręsti kuris festivalis šią vasarą buvo geriausias (o jų buvo neįprastai daug), lygiai kaip niekad neatsakinėsiu į (mano akimis - visiškai kvailą) klausimą „O kokia yra tavo mėgstamiausia knyga?“. Beje, Gretai už paaiškinimą, kodėl jai patinka grožinė literatūra (a reader lives a thousand lives before he dies <...>. The man who never reads lives only one), uždėjau gal kokius keturis karmos taškus. Mažiausiai keturis.
Įdomu, o yra kažkoks karmos taškų (arba pliusų, žiūrint kas kaip vadina), kuriuos galima išdalinti, limitas?
Tiesa, reik nepamiršti ir tamsiosios vasaros pusės. Pavyzdžiui, tų akimirkų, kai tikrai norėdavosi išsiskalbti savo kailį, pasidžiauti, išsidžiovinti ir būti kažkuo nauju, arba tiesiog išmesti save lauk. Nors jų buvo gal ne tiek ir daug (ir ateity, kadangi įtariu, kad mano atmintis vistiek supanašės su dabartiniais matematinių gabumų likučiais, jų atrodys esą dar mažiau).
well you've gotta have a wash but you can't clean your name
you're now called Jimmy you'll be Jimmy just the same
Hau.
Rodomi pranešimai su žymėmis buriavimas. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis buriavimas. Rodyti visus pranešimus
šeštadienis, rugpjūčio 31
ketvirtadienis, liepos 29
Regata.
Šių metų regatoje Kaunas - Klaipėda:
du jalai:
*vienas - pirmojo pasaulinio karo laikų, jame lūžta viskas, kas gali sulūžti.
*antras - poros metų senumo; per dieną prileidžia kiek daugiau nei 800 litrų vandens (kai buriuojant vanduo bėga per bortą, jo vistiek pribėga mažiau nei plaukiant įprastai).
maistas:
* kai buriuojant šešiairklį jalą verčia netikėti vėjo gūsiai, mažajame jale vietoj popkornų (nes jų nėra) gerai kramtosi sausa duona.
* duona su batonu vietoje kumpio/sūrio/kt priedo yra kur kas skanesnė už vieną duoną.
* slaptas draugas - geriausias skanumynų šaltinis.
* skanaus maisto per daug nebūna.
* 18 skirtingų E viename guminukų pakelyje.
pramogos:
* Jurbarkas - jau antrą regatos dieną, nors pirmą vietoj 11h ryte išplaukėm ~17h.
* debesų fotografavimas prieš audrą.
* burės įtempimas vietoj nuleidimo.
* mafija.
* futbolas:DD
* trijų valandų trukmės burės siuvimas.
* Lietuvos himnas jale ties Rusija.
* dvi su puse "saulės" ties Rusne.
* irkluoti padedantys žodžiai: "Akropolis", "išpardavimas", "75 procentai".
citatos:
* ta mergaitė gerai šneka (Aidas)
* Skirma, leisk burę! (Gytis)
* tai dabar mesiu visus darbus ir eisiu tau padėti?
* aš esu civilis. Nužudykite mane ir prarasite paprastą žmogų.
* Kokia vakaro programa? (Guoda)
----
ir buvo per regatą taip gerai, kaip jau seniai nėra buvę. :)
du jalai:
*vienas - pirmojo pasaulinio karo laikų, jame lūžta viskas, kas gali sulūžti.
*antras - poros metų senumo; per dieną prileidžia kiek daugiau nei 800 litrų vandens (kai buriuojant vanduo bėga per bortą, jo vistiek pribėga mažiau nei plaukiant įprastai).
maistas:
* kai buriuojant šešiairklį jalą verčia netikėti vėjo gūsiai, mažajame jale vietoj popkornų (nes jų nėra) gerai kramtosi sausa duona.
* duona su batonu vietoje kumpio/sūrio/kt priedo yra kur kas skanesnė už vieną duoną.
* slaptas draugas - geriausias skanumynų šaltinis.
* skanaus maisto per daug nebūna.
* 18 skirtingų E viename guminukų pakelyje.
pramogos:
* Jurbarkas - jau antrą regatos dieną, nors pirmą vietoj 11h ryte išplaukėm ~17h.
* debesų fotografavimas prieš audrą.
* burės įtempimas vietoj nuleidimo.
* mafija.
* futbolas:DD
* trijų valandų trukmės burės siuvimas.
* Lietuvos himnas jale ties Rusija.
* dvi su puse "saulės" ties Rusne.
* irkluoti padedantys žodžiai: "Akropolis", "išpardavimas", "75 procentai".
citatos:
* ta mergaitė gerai šneka (Aidas)
* Skirma, leisk burę! (Gytis)
* tai dabar mesiu visus darbus ir eisiu tau padėti?
* aš esu civilis. Nužudykite mane ir prarasite paprastą žmogų.
* Kokia vakaro programa? (Guoda)
----
ir buvo per regatą taip gerai, kaip jau seniai nėra buvę. :)
šeštadienis, liepos 4
Nacionalinė `09 mano akimis.
Išvažiuojant lijo. Būnant ten lijo gal du - tris kartus trumpai. Grįžtant lijo.
17.50 išvažiavau iš Trg.
18.26 ima lyti ir lietus stiprėja. Pro automobilio langą matau lauką, pilną pribirusį supresuoto šieno.
Pirma diena -- Į stovyklą atplaukiame/atburiuojame su "Hidra", valanda iki atidarymo. Neprisimenu nieko, ką reikia sakyti, kas po ko vyksta. Tokia out of space (?), bet viskas ok -- turiu kur ir su kuo gyventi, o tai garantuoja gerą stovyklos pradžią.
Antra diena -- žygis į Pravieniškes. Žygiuodami visi tik ir svarsto, koks čia atstumas. Galima girdėti įvairiausių variantų -- nuo 3 km iki 12 km į vieną pusę. Teisingiausias sako, kad ~5 km. Bet tai nėra svarbiausia. Esmė yra pats žygis: nueiti, sudalyvauti renginyje, pareiti.
Trečia diena -- smagus orientacinis žygis. Pirmi išeinam, pirmi grįžtam. Kaip vėliau paaiškėjo, ir pirmą vietą paėmėme. :) Visą žygį mynėme organizatoriams ant kulnų, jie vis klausinėjo, gal bėgam mes. Mes, žinoma, nebėgome, nes ir taip organizatoriai vos spėjo punktus dėlioti ;-D
Statistika: 11.02 >> 15.49 . ---->>> 4 val. 47 min žygio
Ketvirta diena -- buriuojam. Kiekvieną laisvą akimirką tik ir šaipomės iš Žydrūno buriavimo gabumų. Kai reikia suktis, tai vis venduojam venduojam, o galų gale vis tiek padarom halsą. :-D Prisimenu momentą, kai apsisukome iškart. Garsiai pagalvojau: "Negi stebuklas įvyko?" ir gavau atsakymą: "Ne, halsas iškart :-D ". Popiet (o gal ir per pačius pietus, bet tai nieko nekeičia) atvažiavo visa gauja seniai matytų skautų -- Daiva, Inga, Linukas, Buzas, Živilė, Milda.. :) Jė.
Penkta diena -- vyksta skautų taurės varžybos. Būsimus nugalėtojus galima sveikinti iškart, nes aiškiai matyti jų pranašumas. ;-D Tiesa, priešpaskutinę stovyklos dieną sužinojau, kad praleidau (t.y. nemačiau kaip vyksta) vieną gana įdomią rungtį, na, bet nieko jau čia tokio:)
Šešta diena -- pas mane pažymėta kaip: baidarės, maudynės, hamakas, pietūs ir tylėjimas irklais, rikiuotė, laužas, naktinėjimai. Bandau prisiminti ar čia tie naktinėjimai, kur visi vieni kitiems braškes siūlė, ar ne. Neprisimenu. ;-D
Septinta diena -- atvažiuoja kareivukai ir policija. Kaip programos dalis, o ne šiaip. :-D Šimtus kartų matyti ginklai, ekipuotė.. Tiesa, policininkų paskaitos (aš sau leisiu suteikti tokį pavadinimą šitam reikalui) tema "Patyčios" labai tiko stovyklai. ;-D Bo ten visi vieni iš kitų tik ir šaiposi. :-D :-D Popiet, turbūt nuo visų atsilikdami diena, ėjome į miestelį lieti žvakių. Įdomus reikalas, o jau medaus/vaško kvapas.. (mm)
Dar išbandėme virves, apraišus ir karabinus. Antrą kartą leistis ta pačia neilga trasa žymiai lengviau. :)
Aštunta diena -- dienos neprisimenu. Matyt, buvo panašiausia į eilinę stovyklinę dieną, todėl neįsiminė. O gal ir ne. O gal ir taip. Who knows?
Ilga naktis. Iki ryto tokia.
Devinta diena -- Todėl ir rytas ankstyvas. Ir be galo gražus. Truputį šaltokas vienu momentu buvo, su dviejų valandų miegu, bet miego stygius pasireiškė tik labai vėliau. :-D
Suorganizavome ilgas ilgas krikštynas (laukiau paskutiniame punkte, tai atrodė vaje vaje kaip ilgai. Na, aišku, ir buvo ilgai. Dvi valandos laukimo -- čia tau ne juokas ;-D ). Neptūnas nusuko bene geriausius priesaikos žodžius, bet nieko, prisiminsim juos ir panaudosim kitą kartą. ;-D Netrukus po krikštynų - linksmoji rikiuotė. Praeina gerai ir juokingai. Schwester Lager Adjutantin tiesiogine to žodžio prasme apstulbino. :-D
Dešimta diena -- vėl labai ankstyvas rytas. Keliamės penktą, ardom palapines. Klaipėdiečiai išvažiuoja namo, aš prasnoozinu iki normalaus ryto. Nuo pat normalaus ryto pradžios visi po truputį išvažinėja namo ir 11 valandą įvyksta stovyklos uždarymas. Turbūt trumpiausias visų LJS nacionalinių stovyklų istorijoje. :-D Palaukiam autobusų, jie nuveža į skautacentrį Kaune. Keletas pasivaikščiojimų su centro daiktais pirmyn -- atgal, ir galiu eiti į stotelę laukti troleibuso.
O tada jau namo.
* * * *
reziume:
Sutikau daugiau nei šimtą naujų žmonių.
Sutikau mažiau nei šimtą mielų seniai nematytų žmonių.
Ženklai, prieš stovyklą rodę tik bloga, bloga bloga ir bloga, stovyklos metu pasisuko kitaip. ;-D
Oras puikus.
Nuotaikos irgi geros, tik užkimimo va jau nereikėjo. ;-D~
Galtukava?
O gal braškių?
Ir mes per vieną naktį dideli užaugom..
17.50 išvažiavau iš Trg.
18.26 ima lyti ir lietus stiprėja. Pro automobilio langą matau lauką, pilną pribirusį supresuoto šieno.
Pirma diena -- Į stovyklą atplaukiame/atburiuojame su "Hidra", valanda iki atidarymo. Neprisimenu nieko, ką reikia sakyti, kas po ko vyksta. Tokia out of space (?), bet viskas ok -- turiu kur ir su kuo gyventi, o tai garantuoja gerą stovyklos pradžią.
Antra diena -- žygis į Pravieniškes. Žygiuodami visi tik ir svarsto, koks čia atstumas. Galima girdėti įvairiausių variantų -- nuo 3 km iki 12 km į vieną pusę. Teisingiausias sako, kad ~5 km. Bet tai nėra svarbiausia. Esmė yra pats žygis: nueiti, sudalyvauti renginyje, pareiti.
Trečia diena -- smagus orientacinis žygis. Pirmi išeinam, pirmi grįžtam. Kaip vėliau paaiškėjo, ir pirmą vietą paėmėme. :) Visą žygį mynėme organizatoriams ant kulnų, jie vis klausinėjo, gal bėgam mes. Mes, žinoma, nebėgome, nes ir taip organizatoriai vos spėjo punktus dėlioti ;-D
Statistika: 11.02 >> 15.49 . ---->>> 4 val. 47 min žygio
Ketvirta diena -- buriuojam. Kiekvieną laisvą akimirką tik ir šaipomės iš Žydrūno buriavimo gabumų. Kai reikia suktis, tai vis venduojam venduojam, o galų gale vis tiek padarom halsą. :-D Prisimenu momentą, kai apsisukome iškart. Garsiai pagalvojau: "Negi stebuklas įvyko?" ir gavau atsakymą: "Ne, halsas iškart :-D ". Popiet (o gal ir per pačius pietus, bet tai nieko nekeičia) atvažiavo visa gauja seniai matytų skautų -- Daiva, Inga, Linukas, Buzas, Živilė, Milda.. :) Jė.
Penkta diena -- vyksta skautų taurės varžybos. Būsimus nugalėtojus galima sveikinti iškart, nes aiškiai matyti jų pranašumas. ;-D Tiesa, priešpaskutinę stovyklos dieną sužinojau, kad praleidau (t.y. nemačiau kaip vyksta) vieną gana įdomią rungtį, na, bet nieko jau čia tokio:)
Šešta diena -- pas mane pažymėta kaip: baidarės, maudynės, hamakas, pietūs ir tylėjimas irklais, rikiuotė, laužas, naktinėjimai. Bandau prisiminti ar čia tie naktinėjimai, kur visi vieni kitiems braškes siūlė, ar ne. Neprisimenu. ;-D
Septinta diena -- atvažiuoja kareivukai ir policija. Kaip programos dalis, o ne šiaip. :-D Šimtus kartų matyti ginklai, ekipuotė.. Tiesa, policininkų paskaitos (aš sau leisiu suteikti tokį pavadinimą šitam reikalui) tema "Patyčios" labai tiko stovyklai. ;-D Bo ten visi vieni iš kitų tik ir šaiposi. :-D :-D Popiet, turbūt nuo visų atsilikdami diena, ėjome į miestelį lieti žvakių. Įdomus reikalas, o jau medaus/vaško kvapas.. (mm)
Dar išbandėme virves, apraišus ir karabinus. Antrą kartą leistis ta pačia neilga trasa žymiai lengviau. :)
Aštunta diena -- dienos neprisimenu. Matyt, buvo panašiausia į eilinę stovyklinę dieną, todėl neįsiminė. O gal ir ne. O gal ir taip. Who knows?
Ilga naktis. Iki ryto tokia.
Devinta diena -- Todėl ir rytas ankstyvas. Ir be galo gražus. Truputį šaltokas vienu momentu buvo, su dviejų valandų miegu, bet miego stygius pasireiškė tik labai vėliau. :-D
Suorganizavome ilgas ilgas krikštynas (laukiau paskutiniame punkte, tai atrodė vaje vaje kaip ilgai. Na, aišku, ir buvo ilgai. Dvi valandos laukimo -- čia tau ne juokas ;-D ). Neptūnas nusuko bene geriausius priesaikos žodžius, bet nieko, prisiminsim juos ir panaudosim kitą kartą. ;-D Netrukus po krikštynų - linksmoji rikiuotė. Praeina gerai ir juokingai. Schwester Lager Adjutantin tiesiogine to žodžio prasme apstulbino. :-D
Dešimta diena -- vėl labai ankstyvas rytas. Keliamės penktą, ardom palapines. Klaipėdiečiai išvažiuoja namo, aš prasnoozinu iki normalaus ryto. Nuo pat normalaus ryto pradžios visi po truputį išvažinėja namo ir 11 valandą įvyksta stovyklos uždarymas. Turbūt trumpiausias visų LJS nacionalinių stovyklų istorijoje. :-D Palaukiam autobusų, jie nuveža į skautacentrį Kaune. Keletas pasivaikščiojimų su centro daiktais pirmyn -- atgal, ir galiu eiti į stotelę laukti troleibuso.
O tada jau namo.
* * * *
reziume:
Sutikau daugiau nei šimtą naujų žmonių.
Sutikau mažiau nei šimtą mielų seniai nematytų žmonių.
Ženklai, prieš stovyklą rodę tik bloga, bloga bloga ir bloga, stovyklos metu pasisuko kitaip. ;-D
Oras puikus.
Nuotaikos irgi geros, tik užkimimo va jau nereikėjo. ;-D~
Galtukava?
O gal braškių?
Ir mes per vieną naktį dideli užaugom..
sekmadienis, birželio 29
1 dalis. Buriav'08. Dugnu į viršų.
Nežinau dar nuo ko pradėti.
Birželio 20 atvažiavau į Kauną, stotyje manęs laukė Barbora. Pasiėmė, nuvarėm pas ją į namus. Kelboniškis yra nesveikas Kauno užkampis, bet ten taip gražu.. Pušynėliai, miškas, gamta. O dar kaip tik po lietaus buvo.. Namas aukštas aukštas, miegojau po stoglangiu. ;D tiesiog svajonė.
Kitą dieną atsikėlusios pabaigėme ruoštis. Buvo paskutinis normalus dušas (ech!). Užsukome į MaXimą, aš išleidau litą. ;DD Vėliau pasiėmėme Agnę ir Rūtą ir mus visas Barboros tėtis nuvežė į skautų uostą. Iš uosto su kateriu buksyruodami Šiliauską "Alfoje", du mažyčius jalus, kadetą... nuplaukėme į Rumšiškes, nuolatinę skautiškų stovyklų vietą. Navigatoriams buvo palikta be galo daug vietos įsikūrimui, todėl šiaip ne taip įsikūrėme. Pas mane į palapinę atsikraustė Barbora ir Neringa. išvada po laiko:palapinėje daaaaug geriau gyventi dviese nei trise, nors telpa ir aštuoni žmonės.)
Stovyklos atidarymo rikiuote prasidėjo visos navigatoriškos rikiuočių lankos.
Sekmadienį pradėjome buriuoti. Dėl kažkokių mistiškų priežasčių mane paskyrė į vieną "grupę" kartu su II kategorijos vairinikais :D ir Neringa. Žodžiu, arba Šilas nieko nežinojo, arba jam buvo visiškai dzin, kad aš nieko nemoku. :D :D
Tos dienos plaukimui su okei dinge pasiskirstėme poromis: Vytukas ir Neringa, Vytas ir Milda, Živilė ir aš.
Grįžus Vytui su Milda, turėjau plaukti aš su Živile. Bet Živilė atsisakė, atseit per didelis vėjas ir bangos, kad ji buriuotų (ir dar dėl to, kad grįžę visi pasakojo, kaip beveik vertėsi ir kaip sunku buvo suvaldyti laivą).
Nieko negalvodama (kad bangos didelės, vėjas stiprus, etc.) sutikau plaukti su Vytu. Vairavau aš.
Nemokėdama vairuoti buriuojančio laivo ir nesuprasdama ką darau (dabar jau atseit šiek tiek moku ir suprantu), aš profesionaliai per kairį bortą prisėmiau dingę vandens :D ("ištiesinus" laivą (nors, realiai, tai baigus semti vandenį :D ), neapsemta liko gal dešimt centimetrų nuo viršaus). Prisėmiau dėl to, kad vairuodama mėginau padaryti halsą. :D
Perdaviau vairą Vytui, bet jam irgi nepavyko padaryti nieko geresnio. :D Dingė apsivertė.
Nesuprantu kaip, bet vertimasis arba tik atrodė, arba iš tiesų buvo labai lėtas. Stovėdama ant 90 laipsnių kampu pasvirusio laivo galvojau, kad reikia ištraukti koją iš virvių painiavos. Nejaučiau jokios baimės - kad galime paskęsti, kad gali blogai baigtis ir t.t. Buvo ramu ramu, nes viskas vyko kažkaip užtikrintai. :D
Dingės dugnas raudonas. :D :D Vytas sakė, kad anksčiau dar niekad apsivertęs nebuvo. Aš irgi. Welcome, pirmas kartas. :D Beje, liemenės gerai laiko. Kiek išbuvome vandenyje laukdami, kol mus kas pastebės, - neaišku. Mano netiksliais (?) spėjimais tai truko iki dvidešimties minučių.
Šiaip buvo juokinga. Vytas buvo vienoje laivo pusėje, aš - kitoje. Bangos pasuko dingę taip, kad aš visiškai nemačiau kranto. Girdėjau tik kaip po kažkiek laiko Vytas sušuko: "O, atplaukia!" ir, netrukus, "Apsisuko!" :D
Vėliau, po kažkiek tai laiko, pas mus iš tiesų atplaukė - jalu. Živilė, Vytukas, Barbora ir Robkė. :D Vytukas vos ne iškart šoko į vandenį. Visi buvo susiparinę, kad galėjo lūžti stiebas. Aš nuplaukiau į jalą, išbandžiau įlipimą per jalo galą :D Tada pasiėmiau Vytuko kitelį, iš Robkės atėmiau sausą gelbėjimosi liemenę ir taip stebėjau, kas vyksta.
Dar su baidare atplaukė Algimantas.
Po 25 min nuo Barboros įšokimo į vandenį visi jau buvome grįžę į jalą. Nuostoliai: nupjauta virvė, supjaustyta Vytuko ranka, daug mėlynių pas visus (čia, spėju, kaltas lipimas į jalą), šaltis. :D
Vakarinės rikiuotės metu (adjutantė - Barbora) su Vytu stovėjom vėliavos sargyboje, navigatoriai ir navigatorės ėjo atskirai vieni nuo kitų. Navigatoriai pirmi su šūkiu: "Vytai, ką tu darai? Ko tu Mildą skandinai?", navigatorės - paskutinės su šūkiu: "Milda, ką tu darai? Ko tu Vytą skandinai?". :D :D
Va taip ir baigiu 1 dalį iš istorijų ciklo Buriav'08. ;DD
Birželio 20 atvažiavau į Kauną, stotyje manęs laukė Barbora. Pasiėmė, nuvarėm pas ją į namus. Kelboniškis yra nesveikas Kauno užkampis, bet ten taip gražu.. Pušynėliai, miškas, gamta. O dar kaip tik po lietaus buvo.. Namas aukštas aukštas, miegojau po stoglangiu. ;D tiesiog svajonė.
Kitą dieną atsikėlusios pabaigėme ruoštis. Buvo paskutinis normalus dušas (ech!). Užsukome į MaXimą, aš išleidau litą. ;DD Vėliau pasiėmėme Agnę ir Rūtą ir mus visas Barboros tėtis nuvežė į skautų uostą. Iš uosto su kateriu buksyruodami Šiliauską "Alfoje", du mažyčius jalus, kadetą... nuplaukėme į Rumšiškes, nuolatinę skautiškų stovyklų vietą. Navigatoriams buvo palikta be galo daug vietos įsikūrimui, todėl šiaip ne taip įsikūrėme. Pas mane į palapinę atsikraustė Barbora ir Neringa. išvada po laiko:palapinėje daaaaug geriau gyventi dviese nei trise, nors telpa ir aštuoni žmonės.)
Stovyklos atidarymo rikiuote prasidėjo visos navigatoriškos rikiuočių lankos.
Sekmadienį pradėjome buriuoti. Dėl kažkokių mistiškų priežasčių mane paskyrė į vieną "grupę" kartu su II kategorijos vairinikais :D ir Neringa. Žodžiu, arba Šilas nieko nežinojo, arba jam buvo visiškai dzin, kad aš nieko nemoku. :D :D
Tos dienos plaukimui su okei dinge pasiskirstėme poromis: Vytukas ir Neringa, Vytas ir Milda, Živilė ir aš.
Grįžus Vytui su Milda, turėjau plaukti aš su Živile. Bet Živilė atsisakė, atseit per didelis vėjas ir bangos, kad ji buriuotų (ir dar dėl to, kad grįžę visi pasakojo, kaip beveik vertėsi ir kaip sunku buvo suvaldyti laivą).
Nieko negalvodama (kad bangos didelės, vėjas stiprus, etc.) sutikau plaukti su Vytu. Vairavau aš.
Nemokėdama vairuoti buriuojančio laivo ir nesuprasdama ką darau (dabar jau atseit šiek tiek moku ir suprantu), aš profesionaliai per kairį bortą prisėmiau dingę vandens :D ("ištiesinus" laivą (nors, realiai, tai baigus semti vandenį :D ), neapsemta liko gal dešimt centimetrų nuo viršaus). Prisėmiau dėl to, kad vairuodama mėginau padaryti halsą. :D
Perdaviau vairą Vytui, bet jam irgi nepavyko padaryti nieko geresnio. :D Dingė apsivertė.
Nesuprantu kaip, bet vertimasis arba tik atrodė, arba iš tiesų buvo labai lėtas. Stovėdama ant 90 laipsnių kampu pasvirusio laivo galvojau, kad reikia ištraukti koją iš virvių painiavos. Nejaučiau jokios baimės - kad galime paskęsti, kad gali blogai baigtis ir t.t. Buvo ramu ramu, nes viskas vyko kažkaip užtikrintai. :D
Dingės dugnas raudonas. :D :D Vytas sakė, kad anksčiau dar niekad apsivertęs nebuvo. Aš irgi. Welcome, pirmas kartas. :D Beje, liemenės gerai laiko. Kiek išbuvome vandenyje laukdami, kol mus kas pastebės, - neaišku. Mano netiksliais (?) spėjimais tai truko iki dvidešimties minučių.
Šiaip buvo juokinga. Vytas buvo vienoje laivo pusėje, aš - kitoje. Bangos pasuko dingę taip, kad aš visiškai nemačiau kranto. Girdėjau tik kaip po kažkiek laiko Vytas sušuko: "O, atplaukia!" ir, netrukus, "Apsisuko!" :D
Vėliau, po kažkiek tai laiko, pas mus iš tiesų atplaukė - jalu. Živilė, Vytukas, Barbora ir Robkė. :D Vytukas vos ne iškart šoko į vandenį. Visi buvo susiparinę, kad galėjo lūžti stiebas. Aš nuplaukiau į jalą, išbandžiau įlipimą per jalo galą :D Tada pasiėmiau Vytuko kitelį, iš Robkės atėmiau sausą gelbėjimosi liemenę ir taip stebėjau, kas vyksta.
Dar su baidare atplaukė Algimantas.
Po 25 min nuo Barboros įšokimo į vandenį visi jau buvome grįžę į jalą. Nuostoliai: nupjauta virvė, supjaustyta Vytuko ranka, daug mėlynių pas visus (čia, spėju, kaltas lipimas į jalą), šaltis. :D
Vakarinės rikiuotės metu (adjutantė - Barbora) su Vytu stovėjom vėliavos sargyboje, navigatoriai ir navigatorės ėjo atskirai vieni nuo kitų. Navigatoriai pirmi su šūkiu: "Vytai, ką tu darai? Ko tu Mildą skandinai?", navigatorės - paskutinės su šūkiu: "Milda, ką tu darai? Ko tu Vytą skandinai?". :D :D
Va taip ir baigiu 1 dalį iš istorijų ciklo Buriav'08. ;DD
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)