Fwd: "Gintariniai irklai 2005".PART 2

---------- Forwarded message ----------

Date: Aug 23, 2005 8:41 PM
Subject: "Gintariniai irklai 2005".PART 2



Taigi - part 2
Tik ne likusi stovyklos dalis, o žadėtoji istorija, papasakota begulint ant kalno..

Gyveno kartą avis. Ji jautėsi labai silpna ir pažeidžiama, vis bijojo, kad kas jos neužpultų. Vieną dieną ji paprašė Dievo, kad šis duotų jai ką nors, kuo ji galėtų apsiginti.
Dievas pasiūlė duoti jai aštrias iltis.
- Ne, - atsakė avis, - kaip jas turėdama aš galėsiu skabyti skanią ir sultingą žolę?
- Tuomet gal nori didžiulių ragų?
- Ne, - vėl atsisakė avis, - juk tuomet manęs niekas nenorės paglostyti..
- O gal galiu į tavo liežuvį įdėti nuodų?
- Oi, ne.. Visi manęs vengs lyg kokios gyvatės..
- O gal tau duoti stiprias ir aštrias kanopas?
- Tikrai ne.. Dar sugalvosiu kam nors įspirti..
Dievas nustebo:
- Tai kaip gi tu sužeisi savo priešus, jei nenori nieko, ką tau siūlau?!
- Sužeisti? Aš nenoriu nieko sužeisti..

Tuomet avis nusprendė, kad nieko jai nereikia. Ji ir toliau gyveno kaip gyvenusi.
Taip ir mes - norėdami apsisaugoti, nebūtinai turime vartoti jėgą. Kartais užtenka vien noro, kažką daryti kitaip.

--
Nusibodo man kas naktį mėnesienoj irklais plakti :P

Fwd: "Gintariniai irklai 2005".PART 1

Atradau, kad (tikriausiai) į blog'ą galima kelti failus rašant paštu. Nusprendžiau išbandyti ;D
Tekstas, oi, koks senas, bet prisimint ir pačiai smagu ;D

---------- Forwarded message ----------

Date: Aug 12, 2005 3:05 PM
Subject: "Gintariniai irklai 2005".PART 1



Stovykla prasidėjo trečiadienį (07.27). Išvažiuot turėjom šeštą ryte. Bet užtrukom dar pusvalandį, kadangi reikėjo sulaukt dar vienos mergyčkos, kuri irgi turėjo važiuot. Skambinom jai visais žinomais numeriais (t.y. vienu), bet niekas neatsiliepė, todėl po pusvalandžio papildomo laukimo išvažiavom be jos. Mūsų buvo 26, plius dvi vadovės ir dar du. Gaunasi trisdešimt. Jo, lygiai tiek ir buvo.
Atvažiavę įsikūrėm pernykštėj vietoj (man tas nieko gero nesakė), pasistatėm palapines. Tada pradėjom visus kitus įsikūrimo darbus - darėm tvorą, vartus, indaują, puodeliams kabinti aparatą :), malkinę, drabužių džiovyklą (ruoškimės viskam iš anksto..) laužavietę ruošėm.. Kaimynystėj įsikūrė Marijampolė, už jos - Paparčiai (toks kaimas Kaišiadorių raj.). Dar stovykloj buvo Kaunas, keli Klaipėdos žmonės, Biržų, dar kažko.. Bet tie kiti labai jau tylūs buvo (kiti - Biržai, Paparčiai, dar kažkas..), kad net prisimint sunku. Žodžiu, tą dieną tik dirbom, knisomės ir šiaip vargom.. :) Veiksmas prasidėjo nuo sekančios dienos..

2 diena. Ketvirtadienis. Liepos 28 d.
Ryte kaip visuomet - pusryčiai, mankšta, maudynės. 10 val. buvo atidarymo rikiuotė. Kas ten ką sakė - niekas nebeprisimena.. :) Paskui vidurdienį mūsų vadovės pravedinėjo visokiausius žaidimus.. Vėliau visi papietavo ir buvo suskirstyti į ee.. kažkiek komandų (rodos, kad 14. Tiek buvo skautoramos dalių) ir prasidėjo tai, ką jau minėjau - skautorama. T.y., ėjom per punktus ir mums (kiekvienai grupei atskirai) juose pasakojo apie tai, ką svarbiausia reikia žinoti/mokėti/bla bla bla skautui. Buvom šešti :))) ir pradėjom nuo šešto punkto, kur pasakojo apie pirmąją pagalbą. Paskui buvo eee.. kažkas, tada - pionerija (visi tie darbai, kuriuos mes padarėm pirmą dieną ir ne tik), žaidimai, gelb. rato mėtymas (tiesa, ant pagaliuko, įsmeigto į žemę), kelionės ženklai (iš pagaliukų ant žemės visokie..), būsto (iš šakų ir t.t.) statymas, gražių istorijų pasakojimas (ten Kauno viena iš vadovių Jurga skaitė visiems po istoriją iš kažkokios knygutės. Paskui parašysiu mūsiškę), tvarkos uoste punktas, " kur stoti" (šitą punktą aš taip praminiau, nes ten sėdėjęs bičas turėjo aiškint apie vandens sudėtį, kt., o šnekėjo vos ne apie tai, kad ką reikėtų studijuoti, kad visa tai sužinotum.. :) ), mazgai, dainavimas (šitame buvo labai smagu. Kaip tau dainelės apie "Zimbazalą" ir "All bannanas of the world unite"?.. :) ) skenduolių traukimas, gaivinimas ir išsilaisvinimas iš jų gniaužtų, kvadratas ir dar kažkas.. :)

3 diena. Penktadienis. Liepos 29 d.
Po rytinės rikiuotės išėjom į Trakus. Mes ten žiauriai arti jų gyvenom (kokios 10 -15 min kelio) (kitoj ežero pusėj matėsi dalis Trakų). Nuėjom į Karaimų muziejų, bažnyčią (ji vadinasi kažkaip kitaip, bet negi kas nors prisimena?.. :)) ) ir netoli Trakų pilies išsiskyrėm - dalis mūsų (čia apie trg kalba eina) gavo laiko pasivaikščiot kur nori, o kiti (tarp jų buvau ir aš) nuėjo prie pilies. Žadėjom plaukt kurėnu pasiplaukiot. išplaukėm, bet labai jau taip įdomu nebuvo.. Nes nebuvo vėjo, o kurėnas yra didelis medinis senoviškas burinis laivas. Yra ten du irklai, todėl tik su jais darbuojantis buvo galima judėti. O plaukėm ne vien trg - buvo su mumis ir Kaunas, ir dar kažkas.. :)
Pasiplaukiojom ir grįžom. Tada mes (trg) ėjom į kažkokį restoraną Trakuose valgyt kibinų ("Kybynlar" ar kaip ten jis vadinasi..). Keisti tie kibinai. "Čeburėkų" ir dar kažko (man jau ima patikti..) mišinys.

4 diena. Šeštadienis. Liepos 30 d.
Dieną nevyko nieko, kas būtų labai įdomu, o štai vakare, prieš 22 - 23 val...
Visi norintys dalyvauti išsirikiavo viena eile. Drąsesni, kiek vyresni, labiau patyrę atsiskyrė į atskirą grupę (ir aš). Likusiems buvo pasakyta, kad jie - stovyklos gynėjai ir gins ją, jei kas nors puls, o mes eisime pulti priešo, pasislėpusio kažkur miške. Mums buvo pasakyta, kad mes - puolėjai ir pulsime stovyklą. Įdomi versija, a? 12 prieš kokį 180.. Bet nieko.. Ir dar - tikslas neaiškus. Sakė pagrobti keletą mažiukų (arba ne), o gal ir užimti kalną, o gal dar ką nors..
Visi puolėjai buvom kamofliažiniai.. Todėl buvom labai baisūs mažesniesiems.. :))
Žodžiu, išėjom iš pagr. aikštės į mišką. Kad galėtumėm pasitarti smulkiau.. Padarėm planą patį paprasčiausią - keli nueina į kitą pusę ir, mėtydami "bombeškes" nukreipia dėmesį. Tada likę eina ant kalno ir pabando jį užimt. Taigi, keturi nuėjo į vieną pusę, mes, likę ~8, nuėjom į kitą.
Aišku, mūsų planas buvo perprastas. Išgirdę petardas sproginėjant, pabandėm nueit ant kalno. Užlipti, aišku, užlipom (mes vienoj kalno pusėj buvom, gynėjai - ant viršaus ir šiek tiek kitam šlaite, kitoj pusėj nuo mūsų). O tas kalnas geras: mūsų pusėj - miškas, jų - keletas medžių ir aikštelė viršuj. Todėl mūsų niekas nematė. Bet mes aiškiausiai matėm, kad vos ne visi jie gina kalną.
Susiradom priedangą ir sustojom pagalvot. Galvodami pamatėm, kad nuo gynėjų atsiskiria maždaug 10 žmonių grupelė ir eina mūsų link. Pamatė? Išgirdo?
Nesvarbu, mes juos "supakavom". Tiesa, palyginti sunkiai. Bet gudriai, pvz: du puolėjai grumėsi su viena mergyčka - gynėja (pakankamai stipria ir stambia). Trečias puolėjas iš šono šiek tiek pastūmė ją ir ji, neišlaikiusi pusiausvyros griuvo. Į dilgėlyną. Tiesa, pastūmiau tai aš. Netyčia. Ji jau buvo beveik pabėgusi.. :)
Sugavom visus tuo metu ėjusius. Ir, netgi, vieną vadovę! Su ja buvo, oi, kiek vargo.. Stipri, pasiutusi ir nenori pasiduot.. Trise bandė surišt.. :) Tiesa, sekėsi sunkiai. Virvių neturėjom.. :))
Pabuvom su tais savo įkaitais. Nusibodo. Tada nuvedėm juos toliau nuo tos kalno vietos (velnias žino, kodėl..) ir paleidom. Geriau jau naujų susirasim.. :)
Ir nuėjom naujų ieškot. Be reikalo. Nes užpuolė, šį sykį, mus iš pasalų..
Kadangi niekas iš gynėjų nežinojo, kas konkrečiai yra puolėjai, tai keliems pavyko išsigelbėti nuo visuotinio griuvimo ant jų (pagal taktiką "puolėjai dideli, stiprūs ir baisūs, todėl pulkime juos po dešimt"). Manim niekas netikėjo. Užtat dabar jau žinau, koks jausmas, kai ant tavęs šoka šeši mažiai. Bet jų nusikratyti buvo lengva. Tik paskui atėjo kažkoks didelis bičiukas ir maloniai suėmęs mano rankas man už nugaros pareiškė, kad gulčiaus ant žemės (reikia juk įkaitus rišt..). Bet aš apsiėjau be rišimo. O keista, nes labai priešinaus bet kokiam guldymui ant žemės ir šiaip sugavimui.. :)) Nuvedė mane kažkokiai mergai laikyt. O aš nepraradau vilties pabėgt, todėl prisvaigau visokių ten nesąmonių ir ji mane paleido. Cha. Pasitikėjo puolėja. Pala, o ar aš jai nesakiau, kad esu gynėja?.. Hmm.. Neprisimenu.. :))
Žodžiu, visi likom laisvi ir patyliukais pasitraukėm nuo kalno. Ir parėjo mūsų daugiau nei nuėjo. Heh, įkaitų prisirinkt bet kada sugebam.. :)
Su šitais įkaitais nuėjom kitu keliu, kad apeiti kalną iš kitos pusės. Reikia kažkaip ant jo nusigaut ir išvis ką nors daryt.. :) Bet, po kiek laiko mums vėl sustojus pasitart, kažkas atėjo iš už nugaros. Oi, gynėjai. Vyko pokalbis, maždaug:
G : Jūs kas?
P : Gynėjai.
G : O šitie? (apie mūsų įkaitus)
P : Mes juos išlaisvinom iš puolėjų. Buvę įkaitai.
(šituo momentu tie puolėjai, kurie nekalbėjo su gynėjais, bandė nuraminti įkaitus, kad neišduotų..)
G : O kas jūsų vadovas?
Va čia buvo žudantis klausimas. Vadovas? Koks vadovas?.. Buvom lyg ir perprasti, lyg ir ne.. Tiesiog nuėjom tai grupei iš paskos. Ir išsisklaidėm po truputį. Nes žaidimas jau buvo baigtas (oficialiai baigtas) ir niekas nebepuolė, niekas nebegynė.
Tiesa, prieš pasibaigiant žaidimui, viena mūsų puolėjų grupė visgi nusigavo ant kalno ir jį užėmė. Kaip ten buvo tikrai - niekas nežino. Mums tik tie kiti puolėjai pasakojo.
Paskui dar girdėjom, kad kažką gynėjai ir pririšę buvo, nes žaidimui pasibaigus, kokiam pusvalandžiui praėjus, girdėjom gynėjus kalbantis, kad "reikia tuos įkaitus, kur ant kalno, atrišti nuo medžių". Kad tai buvo ne puolėjai - faktas. Mes žinojom, kiek mūsų, kas tokie ir kad nė vienas nebuvo pririštas. Gavosi, kad gynėjai raišiojo saviškius. Aišku, kaip suprasti, kas gynėjas, kas puolėjas tamsoje, kai yra niekad nematytų žmonių, o puolėjai meluoja išsijuosę.. :)))


the end
to be continued :)))
lauk tęsinio :) Liko dar keturios dienos.. :))

Lil'Sesia

P.S. Istoriją nuo kalno (per skautoramą) parašysiu vėliau.

--
Nusibodo man kas naktį mėnesienoj irklais plakti :P

Kam reikia cukraus?

1. Kad galėtum nuėjęs į kavinę ir užsisakęs arbatos pasiimti jį ir taip tarsi kolekcionuoti..
2. Kad galėtum padėti gražų cukraus kvadračiuką patiekdamas arbatą..
3. Kad galėtum sakyti "Ne, aš nemėgstu arbatos su cukrumi."
4. Kad senas klasiokas turėtų pravardę.
5. Kad keptas angelas turėtų kuo pasidengti.
6. Kad spėliojant žodžius visus būtų galima apgauti sakant "sukrus".
7. Kad būtų galima niekam nematant atsukti cukrinės dangtelį ir besicukrijantis arbatą gautų sirupą.
8. Kad būtų iš ko statyti sienas ant stalo.
9. Kad būtų galima kelti matematinius uždavinius.
10. Kad būtų ką tėčiui per Kalėdas padovanoti.

O dar?

Vakaras.

Vakaras, nereikia nieko.
Tik sėdėti ir žiūrėt
kaip ta saulė mus palieka
ir lyg vakaras žėrėt.
* *

Hm, vis dėlto sunku.
Sunku grįžti namo tamsoje ir matyti tamsų namą,
matyti laikrodyje žybsint šeštą valandą vakaro ir žinoti, kad niekas negrįš,
neturėti su kuo pasikalbėti būnant namuose.

Beje, vakar šypsojausi taip plačiai, kaip seniai jau teko šypsotis. Dėkui Gintarei.

Šiemet laukiu Kalėdų, nes man atrodo, kad jos nebus tokios piktos, kaip būdavo retkarčiais anksčiau. Kažkodėl atrodo, kad šiemet jos bus pilnos džiugesio. Matyt, dėl poilsio.
Tik su dovanomis vėl sunku.

Ir matyt ties galva skrendant
nepažįstamus paukščius.
Ir matyt į naktį brendant
kažką murmančius medžius.

Gero vakaro. :>

- -

Susirask keletą nuotraukų ar atvirukų su vaizdais iš tų vietų (šalių, miestų, kalnų, džiunglių ar dykumų), kurias svajoji kada nors aplankyti. Tada paskambink į kelionių agentūrą ir išsiaiškink, ko reikėtų, norint ten nuvykti. Gal iš pradžių pasirodys pernelyg sudėtinga ir brangu, bet jei tikrai norėsi - nukeliausi. Jei jau žmonės sugebėjo išsilaipinti Mėnulyje, tai kodėl tu negalėtum savaitėlę praleisti Paryžiuje?
Tereikia tik gerai suplanuoti!

Gudru.
Tik aš norėčiau keliauti ne per kelionių agentūrą, o šiaip. Su pasu rankoje, laisvu noru, kur--kaip--kada keliauti ir su draugu/-e/-ais.
Kur man gera, ten guliu,
kur guliu, ten ir namai.

* *
Tik, gaila, aš nelabai pati žinau, ko noriu.
Tik truputį težinau.

Prisiminimai.

Kelias, vyno baras, pažįstama padavėja, keletas nesusipratimų, nauji žmonės, juokas, trivietis staliukas, buvimas svečiuose, obuolių pyragas, ekstremalumas, adrenalinas, trys, laukimas, stiklinė, traukiniai, miškas, laužas, puodas, juokas, zuikis taptūnas, pasakos, miegas, ruksum--fuksum, ežeras, oras, pagrybavimai, kompasas, geležinkelis, bėgimas, laukimas, šuo, miestas, kinas, prisiminimai, juokas, ilgesys, džiaugsmas, linkėjimai, mažos dovanėlės, autobusai, troleibusai, sienelė, lipimai, kritimai, baimė, pasiekimai, aukštis, užuolaidos, fantazija, miestas, rūpestis, vakaras, dažai, grįžimas, radijas, raktas, ledas..

Ir žinutė Kažkas paliko dryžuotus marškinėlius, dantų šepetuką, sujauktą lovą ir gerą prisiminimą.. Užsuk dažniau.. Labos .

Labanakt.

Budizmas.

Nusiraminau ir, rodos, netrukau tam nė valandos.

Išverčiau du idiotiškiausius teksto sakinius. Likusį puslapį kaip nors pabaigsiu poryt. Reikėtų, žinoma, dabar kuo daugiau, nes, spėju, sekmadienį nespėsiu, bet aš morališkai nepajėgiu daugiau išverst.

Ir išvis - man reikia atostogų. Didžiulės tylos, daug miego ir jokio trukdymo. Norėčiau pradėt tuojau pat, bet, kaip mėgsta priminti viena tokia boba, ne viskas gyvenime būna taip, kaip norėtųsi ir daug ką reikia daryti per prievartą. Citata netiksli, bet esmė išliko.
O aš manau, kad pagrindinė 'norėčiau, bet dabar dar negaliu' problema yra priklausomybė ir nesugebėjimas.
Priklausomybė nuo taisyklių, įstatymų, pinigų, artimųjų, kitų nuomonės, savo nuomonės, įsitikinimų, principų ir kito šlamšto. Ir nuo savęs.
Nesugebėjimas atsiriboti ir viską mesti vos panorėjus.

Taip lėtai žmogus ir mokaisi dangiškumo.

Truputis apie kadetus.. :)

Čia truputį apie įvykius jūrų kadetų stovykloje, kai buvome vienai parai kariniame Kairių poligone:

Ysivaizduok. Miegi nakti mishke, be palapkes, po kazhkokiu savos kurybos a'ka tentu. ;D uodu tieeeek daug, kad dar tiek nesu machius. Jei ishkishi nors delna, ant jo - ishkart kokie 5-8, jei ne daugiau. RYte pazhadina, duoda 15 min atsikelt,susidet daiktus,nusiardyt 'palapine' ir but ant kelio.veluoji-darai ratus.

Kaip supratai-laiko pavalgyt nera.
Ateini ant to kelio. Tada vienas vadovas nusiveda visus y kita vieta ir sako - turesit uzkurti lauzus. Kiekvienam bus vienas degtukas. Galit is misko nestis bet kokias priemones, kokias duoda gamta ;D, kol duosiu zenkla. Ir ka - renki viska, nesies, krauni lauza. Paskui-zenklas, y miska ne zingsnio. Sukraunami lauzai ir leidziama kurti. Neuzkuria iskart kas is valties - visa valtis daro ratus.

Taigi. Aisku, ratu daryt tenka. Po 10 uz kiekviena nepasisekima ;D.

Zodziu, esi uodu sukastas, nevalges, prastokai miegojes, dar cia su lauzais kamuojiesi, sportuoji. Negali nueit valgyt, kol visi valties nariai neuzkurs po lauza.
Galu gale (o valgyt norisi ziaaaaauuuuriai) nueini. Ir ka randi? Kitas vadovas pusryciams padares sriubos.

Ir sedi visi, valgo, tyli..

Ir va šitokia buvo naktis ir rytas Kairiuose.

Jei ką, tai buvo linksmiau, nei skamba ;)
Ir truputį teksto trūksta vietomis, bet tai - neesmė! ;D

The Last Stand. 5 dalis.

Vakare su Lola ėjom žiūrėti 'Šreko Trečiojo'.
Buvo puikiai juokinga ;D

* *
Kitądien vykau namo.
Einant stoties link prie Arkikatedros užtikom kažkokį įdomų renginuką:

Velniškai gražiai atrodė.. ;)~

Vėliau važiavau namo. Pusę kelio skaičiau tai 'Verslo klasę', tai 'Versus'. Likusią pusę kelio kažkoks diedas bandė su manim kalbėtis.

Truputį už Skaudvilės diedas atsipeikėjo, kad kalbos su manim nebus, ir persėdo kitur.
* *
Išvados:

• kelionė buvo vykusi,
• o ir šiaip viskas okej :)
  

Maxima. 4 dalis

Next day ;>

Susitariau susitikt su Daina.
Susitikom senamiesty prie McD. Užėjom vidun, suvalgėm po karštą pyragėlį (mmm..). Dainutė padovanojo man vieną tų žavių knygelių su daug nuotraukų ir linksmais komentarais - "Draugai visam gyvenimui. Apie tikrą draugystę."

Bevaikščiodamos kalbėjom. Apie viską. Matėm daug žavių namų - naujų, senų, apgriuvusių, remontuojamų & so on. Po to dar sugalvojom paieškos sistemą Vilniuje:
A: Labas, kur esi?
B: Prie MaXimos netoli.
A: Amm.. Hmm.. O kas aplink?..
B: Aikštė kažkokia, Seimas..

Šen-ten. 3 dalis.

Uh, kitas rytas buvo vis tiek ankstyvas.
Pusryčiams koldūnai.

Vytalą kažko baisiai traukė namai, tad tą dalį dienos, kai abi trynėmės po Akrą (feh), vos ne ištisai kalbėjom telefonais. Tai važiuotų į Kauną, tai į Tauragę.. Ex.. ;D

Pažiūrėjom POTC At the world's end (nors dabar galvoju, kad geriau būčiau žiūrėjusi kitądien), tada padėjau Vytalai parinkt lauktuvių ir, galų gale, įsodinau ją į autobusą.

Pati grįžau namo; po to su Kriste varėm į senamiestį. Mokytojų namų kiemelyje koncertavo bardai. Būtume įėjusios pažiūrėti, bet neleido su savais gėrimais (turėjom kuprinėj mineralinio), tad tik klausėmės. Girdėjau Andrių Kaniavą ir Domantą Razauską. Niam.
Sutikom Austėją, nors nei aš - jos, nei ji - manęs, nepažinom.

Koncertas. 2 dalis.

Vakarėjant ėmėme ruoštis koncertui. Bilietai oficialiai buvo mano rankose.

Lola parodė, kaip patekti į Utenos Pramogų Areną ir kaip grįžti iš jos.
Patraukėme į vidų. Arenoje buvo pilna visokiausio plauko gotelių ir panašių tipų; žmonės be auskarų veiduose laaabai išsiskyrė iš visų.

Koncertas prasidėjo punktualiai - 19.30, kaip kad buvo žadėta. Tik, kitaip, nei buvo žadėta reklamose, apšildė ne Evaline, o (manyčiau, kad nuo to blogiau nebuvo) - Gravel (nuotr. kairėje) .

Gravel'ai grodami nepagailėjo bajerių ("Dabar grosim dainą, kurios nemokam, bet mes grojam taip, kaip moka mums") ir šiaip veeežė.. ;D

Tik, va, PLACEBO reikėjo laukt jau: Gravel'ai šildė mus tik pusvalandį; po jų apšildymo atėjo gauja žmogelių, kurie derino instrumentus ir t.t. ir visi laukė dar bent pusvalandį.

Užtat kai PLACEBO atėjo, niekas nesigailėjo ;D
Pradėta buvo įspūdingai - į sceną pirmas atėjo Stephan'as, kuris sau ant krūtinės buvo didelėm raudonom raidėm užsirašęs HOMO, atsistojo prieš žiūrovus 'kryžiumi' ir atsiklaupė. Atėjęs Brian'as sumetė su juo įspūdingą laižiaką ir šitaip pradėjo koncertą.

Grojo gal ir neilgai, bet įspūdingai.
Sugrojo visą 'Meds' albumą ..

Man asmeniškai, vienas įsimintiniausių momentų buvo, kai minia kartu su Brian'u skandavo "Papapapaparararam.." 'Special K' dainos metu..

Pastati pradžia. 1 dalis.

Seniai turėjau tai padaryti, bet tik dabar darau :>
(ta da-da-dam!)
Pristatau savaitgalio istoriją!:)

Savaitgalis prasidėjo ketvirtadienio rytą einant į T autobusų stotį. Ėjau aš ir Vytala. Belaukiant eilės įlipti į autobusą, pradėjo lyti. Dideliais dideliais lašais. Nieko, atlaikėm ;D

Autobusas buvo iš serijos padangių lėtieji, todėl važiuodami užsukom visur (t.y. į visus kaimus). Su Vytala prisipasakojom istorijų, prisisvaičiojom visokiausių vėjų.. ;D Atradom du naujus lietuvių kalbos būdvardžius: paritUs ir pastačiUs :D (didžiosios raidės - tai kirčių vietos; trumpai tarti tas vietas).

Įvažiavus į Vilnių atradom kitką - kad Varšuva - už 480 centimetrų ;D. Čia vėlgi mano nuopelnas.

Vilniaus autobusų stoty susitikome Kristę, kuri ramia širdim perdavė mums namų raktus. Į namus parvažiavom su 43-čiu.

* * *
Namie.. Hmm.. Ką mes darėm namie?.. Aaa. .Taip taip taip..
Ėjom į lauką, bet prieš tai būtina papasakoti aukštų istoriją :D. Reikėjo pakilti liftu į reikiamą aukštą. Kadangi butas 43-čias (hm, ir kur mes anksčiau matėme šį skaičių?:) ), nusprendžiau, kad bus 4 aukštas. Pakilom į ketvirtą, išlipom iš lifto, ogi ten - butai prasideda skaičiumi 3. Aa, ne tas. Kylam į 6 aukštą (nusprendžiau, kad aukšte nėra 10 butų, tai..), o ten - visi prasideda 5-ketu. Išvada? 5 aukštas! :D

O lauke pleškinomės (fotoaparatu, jei ką). Paskui ėjom į IKI shoppintis ;D su Kriste ir Lola.

Išradėjui nepasiseka 999 kartus, kol pagaliau vieną kart pavyksta. Tačiau savo nesėkmes jis traktuoja kaip bandymus.
Charles Kettering

Neik ten, kur veda kelias, verčiau eik ten, kur jo nėra ir palik savo pėdsakus.
Ralph Waldo Emerson

Jei mane išmestų iš lėktuvo į vandenyną ir pasakytų, kad artimiausias krantas už tūkstančio mylių, aš plaukčiau. Paniekinčiau tą, kuris pasiduotų.
Abraham Maslow, psichologas

Žodis "krizė", užrašytas kinų rašmenimis, susideda iš dviejų komponentų: vienas jų reiškia pavojų, o kitas - progą, galimybę.
John F.Kennedy

Žvejai žino, kad jūra yra kupina pavojų ir audros yra baisios, tačiau dėl to jie niekada nepasilieka krante.
Vincent Van Gogh, tapytojas

Čiabuviai, išvarantys piktąsias dvasias mušdami būgnus, yra niekinami protingųjų amerikiečių, kurie bando išsivaduoti iš automobilių grūsčių spausdami garso signalus.
Mary Ellen Kelly

Jeigu jums reikia pinigų, jūs neoriginalus.
B. Truškinas

Aš dar nesutikau katino, kurį jaudintų, ką apie jį šneka pelės.
J. Bulatovičius

Jei žmogus yra kvailas – tai ilgam.
O. Benderis, “XII kėdžių“ herojus

Nuotykiai.

Pasitaiko žmonių gyvenimuose, kad atsitinka įvykių, kurie sujaudina iki širdies gelmių, giliai įsirėžia į atmintį ir yra verti nuotykių vardo. Tokie žmonės vėliau savo istorijas sėdėdami supamojoje kėdėje pasakoja savo anūkams, pradėdami žodžiais O kai aš buvau tavo metų..
Ilgą laiką galvojau apie tokius nuotykius savo gyvenime, bet negalėjau nieko panašaus prisiminti. Tačiau vieną vakarą, po filmo apie laisvę ir kovą už ją, supratau, apie ką aš galėsiu pasakoti savo anūkams, kuomet bus dingusi elektra ir visi nieko neveiks. Aš pasakosiu apie savo keliones - dalykus, kuriuos prisiminus trykšta džiaugsmo ašaros, širdis verkia iš ilgesio, o akyse plaukia tų vietų vaizdai. Ir nebesugalvoju nieko, kas galėtų būti nuostabiau už gulėjimus naktį truputį drėgnoje žolėje rūke skaičiuojant žvaigždes, už ryto tylą prie ežero, už draugus už-prieš-kairėj-dešinėj.
Būdama namuose aš galvoju kaip norėčiau pastovėti kur nors labai gražioje vietoje prie ežero, tarp pušų, besilenkiančių šakomis prie vandens, su geriausiais draugais tyliai žiūrėti į vakare taip gražiai raibuliuojantį vandenį ir žinoti, kad mes vieni kitiems esame tokie brangūs. Ech, namai tam ir reikalingi - naujų kelionių svajonėms kurti ir grįžti.
O kelionės man - tai vienas didelis, kartais sustojantis, bet niekuomet nenutrūkstantis nuotykis.

Viskas vyksta netyčia :)

2007 metų sausio 28 diena.
Tauragė, "Versmės" gimnazija.

Susitikome ankstų sekmadienio rytą. Švietė saulė, aplink buvo sniego.

Pirmiausiai užsukome į bažnyčią, kur dalyvavome sekmadieninėse Šv. Mišiose. O po jų nuėjome į Versmės gimnaziją, kur vyko renginukas :>

Renginuke dalyvavo LJS Tauragės jūrų skautai, Tauragės ateitininkų kuopa, Kaltinėnų ateitininkų kuopa ir LS Tauragės krašto Šilalės skautai (na, tiksliau, skautės).

Renginuke buvo visko - prisistatymų, šokių pokių, dainų ir naujų draugų :).

Trumpai - drūtai aš čia, nes kaip išsiplėst? :D žaidimų gi neaiškinsiu.. :))

4 dalis. Žygis. Pasakei ir prisnigo.

Ketvirta dalis.
Klaipėda - Kryžkalnis - Tauragė

Grįžę prie autobuso, įsėdome į jį ir pajudėjome namų link.
Važiuojant pradžioje Zeba skaitė lapą, kas kiek nuėjo ir tuos, kurie nuėjo ne visą žygį (7 ar 15 km) šaukė vardu ir sakė 'Gerbiu!' :).

Kaip ir atvykstant į Klaipėdą, taip ir išvykstant iš jos buvo linksma, juokinga ir dar visaip kaip.

Mane su Gintare paleido Kryžkalnyje. Nespėjusios į vieną autobusą, palaukėme dešimt minučių ir išvažiavome antru, prieš tai atsisveikinusios.

Taip ir grįžom.
Kojas skauda ligi šiol.

* *
Žygis vyko : sausio 15 - 16 d.
Vieta : Tauragė - Kryžkalnis - Klaipėda - Kretinga - Klaipėda - Kryžkalnis - Tauragė
Žmonės : Aš (Milda), Gintarė, Neringa, Daiva, Vytc, Kęstc (Zeba), Gerda, vad. Eglė, vad. Algimantas ir kiti..
Tikslas : pasiektas :D
* *

3 dalis. Žygis. Dangus pranašauja vėją.

Trečia dalis.
Klaipėda

Ū-ū.
O ryte slapčia pasidžiaugiau, kad nepilnamečiams ginklų neišduoda, o tai būtų įvykęs kraupus kriminalas. Mat 6.43 val. mažiai atsibudo, atsikėlė, užsidegė šviesą ir ėmėsi tvarkytis bei vaikščioti. Na, o miegant ant sporto salės grindų ne ne ne, ką jūs, visai nesijaučia, kai kažkas vaikšto.. Žodžiu, miego buvo daug.

Stūmėm laiką.
Pusryčiavome.

Prieš vidurdienį išsiruošėm į miestą dalyvauti minėjime, kur, beje, irgi atrodėm baisiausiai juokingai, stovėdami šalia kareivukų ir šaulių. Kodėl? Nes jie uniformuoti buvo, o mes šiaip tokie (neturim gi žieminės uniformos..).

Tačiau Oskaro, Grammy, Emmy ir dar šio bei to vertas buvo pats išvažiavimas iš marichotkės.. (intriga, a?)
Atrodo, norint išsukti iš marichotkės kiemo nereikia didelių gabumų. O su autobusu?
Kad ir kaip ten bebūtų, vis tiek įmanoma autobuso 'kampu' užkabinti gana prabangų automobiliuką, išdaužti jam vieną žibintą, įlenkti šoną ir nuvažiuoti? :D

Po tokių įvykių, pasibaigus visiems minėjimams, mums buvo pasakyta grįžti į marichotkę palaukti, nes vairuotojas policijoje, arba laukti prie autobuso.
Mes septyni nuėjome į IKI, truputį palaukėme prie autobuso ir nuėjome į marichotkę. Kaip tyčia, vos atėjus, teko grįžti atgal, nes grįžo vairuotojas :). Bet, et, negi gaila? :)~

2 dalis. Žygis. Sveikinam rytą!!!

Antra dalis.
Kretinga - Klaipėda

Kretinga tai Kretinga.
Tik važiavom mistiškai sudėtingai ir ilgai. Sudėtingumas pasižymėjo ilgalaikiais bandymais išvažiuoti, daugybe susuktų ratų ir itin nemanevringu bandymu parkuoti autobusą (nors, tiesą sakant, tas bandymas dar buvo manevringas :D. Nemanevringumas vėliau daug labiau išryškėjo).

Suėję į kažkokią tai salę paklausėme įvairių diedukų kalbos apie žygį: kas čia per proga, kad jis yra, kaip vyks, kas vadovaus ir t.t. . Po tokių visokiausių kalbų išėjome į lauką, kur turėjome rikiuotis.

Žygis prasidėjo 21 val.

Žygyje be mūsų dar dalyvavo daug šaulių, kareivukų ir t.t. Kaip jau aišku, šauliai ir kareivukai išsirikiavo nepriekaištingai. Užtat mes puikiai juokėmės. Kur čia nesijuoksi, kai aplink skamba 'Po tris išsirikiuot!', o Zeba mums sako: 'Skautai! Jūs saugūs!' bei 'Žengte marš' ir Zebos 'Skautai, einam!'

Ėjome iš pradžių šaligatviu, kol išėjome iš Kretingos. Po to pasukome kažkokiais šunkeliais/dirvonais/laukais/miško takais/keliu/plentu. Tiesa, kada atsirado plentas, niekas tiksliai nežino. Tik faktas, kad po to, kai sustojome pavalgyti.

Valgyt sustojome po 15 km. Aš, Daiva, Zeba ir Neringa maisto punktą buvom praėję netyčia, tad gavom grįžti; Gintarė su Vytu buvo atsilikę, tad jiems kažkas pasakė, kad maistas ten pašonėj ir grįžt neteko; Gerda buvo pasitraukusi iš žygio ir sėdėjo automobilyje.
Valgyti davė kareiviškos košės (kurią, kaip manome, verda tik tokių renginių metu :D ) ir saldžios (nežinau, kaip kitiems, bet, kadangi aš visąlaik geriu be cukraus, tai man buvo saldu) arbatos. Sėdėti buvo gerai ;>.

Galų gale vis tiek išsiruošėme išeiti.
Tiesa, pamiršau paminėti, kad nuolatos pūtė klaikus vėjas (gi žadėjo uraganinį, tai ko norėt..), retkarčiais pasitaikydavo pelkių, buvo net ėmę ledukais iš dangaus krist.
O dėl Sveikinam rytą!!!, tai čia buvo bene viso žygio skautų hitas :D. Du žodžiai (paskui atsirado ir netgi papildoma viena eilutė: Saulė kils, bu-čiuos tavo akiųųų).

Ženklas 'Klaipėda 7' pradžiugino daugelį, mat tie 7 reiškė kilometrus. O eiti, oj, kaip nebesinorėjo.. Visi išsimėtė kas kur, vėjas nešė į šoną nuolatos, kojos skundėsi.
Užtat kai nuėjome visus 25 km buvo taaaaip smagu.. :>~

Dalį kelio iki marichotkės parvežė tas kareiviškas mašiniukas, už ką buvom tikrai dėkingi ;).
Įėję į marichotkės sporto salę garsiai sudainavom dainą ir šiaip meiliai pasišaipėm iš tų, kurie neperėjo.

~2.30 baigėme žygį. Marichotkėj buvome ~3 val.

Ketvirtą nakties jau gulėjom miegmaišiuose ir tyliai saldžiai galvojom apie miegą.

1 dalis. Žygis. Septyniolika minučių.

Pirma dalis.
Tauragė - Kryžkalnis - Klaipėda

Gintarės broliui vairuojant, aš su Gintare (žodžiu, mes) nusigavome į Kryžkalnį. Kauniečių laukėme viso labo tik kokias keturiasdešimt minučių. Matyt, tiek trunka tuoj :), bet tai nesvarbu.

Bene vieninteliai pažįstami žmonės autobuse buvo Daiva, Neringa, Vytc, Kęstc (Zeba) ir Gerda.
Sėdėjome autobuso gale, he he.

Klaipėdoje mus nuvežė į marichotkę (Jūreivystės kolegiją), kur pasidėjome daiktus. Ten turėjome ir nakvoti grįžę naktį.
Visi, išskyrus mus septynis, ruošėsi važiuoti prie jūros, tada į laikrodžių muziejų ir dar velniai žino kur. Mes nuėjom į S. Nėries 10, tada - prie jūros. Prie jūros pūtė puikiai stiprus vėjas, bangos vis bandė nuplaut batus, ko stengėmės išvengti. To lyg ir išvengėm, bet vieno - garantuotai ne (išskyrus Neringą ir Zebą): emm.. truputį pasimaudėm po tokia mažyte banga.. Visų nugaros buvo šlapios, bet baisus čia, mat, nuostolis.. :D

Pasivažinėjom autobusais kaip zuikiai (po dvidešimt centų bilietų nėra - tai nepirksim išvis :D ) ir grįžom į marichotkę. Ten gavom kondensofkės bei šprotų (puikus derinys, a? :) ) ir atsigulėm pailsėt, kas ėjosi sunkiai.

Dar susitikome su Agnyte :>~

Septintą valandą išsiruošėm kelionei į Kretingą.
* *