Sienos.

Gyvenant bute, nori to ar nenori, tampi socialiu žmogumi. Bent jau iš dalies tai tikrai.
Gal kasdien ir nesusitinki su kaimynais, bet bent minimaliai išmanyti jų gyvenimo ypatumus visai įmanoma. Per sienas girdisi nesuprantamos pokalbių nuotrupos, murmesiai, kuriuos sunku paversti žodžiais, cypiantys vamzdžiai, kurių melodijos kartais primena grojimą dūdele, siuvimo mašinos keliamas garsas, šuns lojimas, iš kurio galima spręsti, kad šunelis ne aukštesnis nei iki kelių, plaktuko kaukšėjimas ir gręžimas, vaiko verksmas, skambantis telefonas, spintos girgždesys, žingsniai, o kartais ir nerimą keliantys riksmai.

Kaimynė iš 42-ro buto susitikus visuomet palinki geros dienos.
Dar yra viena faina moteriškė iš devinto aukšto.
Kažkoks vyrukas augina juokinga pekinų veislės šuniuką (gal ten jis loja?)

Be vienuolikos pavasaris.
------------------

Jie išėjo iš proto į darbą,
o tu visdar čia.

Kasdien vis labiau pavasaris.

Galvom suaugę baras profesoriai,
Kad vietomis gabus, bet nerimtas,
O man, kur pažiūriu, - visur pavasariai,
Kiekvienoj kišenėj pavasarių šimtas.