Tikrai neeiliniai žmonės eiliniai.

Sakė, Mersedesas sveria apie dvi tonas.

Vilniaus gatvėje nupjovė didelį medį.
Raseiniuose mentų automobiliai dažyti šviesesne žalia spalva.
Susirūpinusi mėlyna striuke vilkinti mama kalbina vaiką, stebima nemalonios išvaizdos vyro.
Vieno namo lange stovi Eifelio bokšto modelis.
Toliau nuo kelio stovi juodasieniai namai, šalia kurių lauke džiūsta didžiuliai ryškiai geltoni audeklai.
Lėtai žalstančiuose laukuose matyti automobilių ir traktorių vėžės.
Mažo miškelio medžiai sulipę į peikę.
Vidury didžiulio lauko, aplink kurį visiškai nieko nėra, eina žmogus.
Išskleistas ryškiaspalvis skėtis nukritęs pamiškėje.

Autostradose, be greičio, nėra nieko įdomaus.


Kalnų kelionių technikos varžybos - įdomus reikalas.
Kai grįšiu, eisim žaist UNO?

--
Nusibodo man kas naktį mėnesienoj irklais plakti :P

Mersedesas sveria kaip daug daug obuolių.

Jaučiu bakterijų, virusų ir ligų skonį. Absurdas. (<-- geras žodis, beje). Nesuspėju gyventi savo gyvenimo, vis užima kažkas kitas. Mokyklos, ir ypač jos ND, gyvenimu nelaikau. Gyvenimas yra laikas sau ir draugams. Čia į draugų sąvoką, greta pačių draugų, įeina dar ir šeimos nariai ir galbūt--turbūt dar kas nors. Užsinorėjau obuolių. Namie nėra jokių vaisių. Dauguma obuolių - pradedantys pūti (ha-ha, kas nepūtų, nuo rudens laikomas? :-D ). Respect Mamai, kad atrinko ir išmetė visus, kurie buvo sugedę/supuvę. Shame on me, kad nepadėjau ir pati to nepadariau (buvau gal kokius tris--keturis kartus sugalvojusi tai padaryti (!) ). Kažkur pabėgo 'vaaaaasara artėėėja' jausmas. Užsėmė 'lyja blyn' ir 'ne-ne-ne, daug spalvų nebegražu'. Nieko blogo. Mersedesas sveria toną. Arba daugiau. Arba mažiau. Turbūt daugiau. Apėmė žemiškos ir suprantamos mintys. Gud--gud.

But everybody thinks that everybody knows
About everybody else, nobody knows
Anything, about themselves
Because they're all worried about everybody else.

*Jack Johnson - Wasting Time

* *
Pasikalbu su savo galva. Sako: Dzin.

Paris kills.

Taip sėdėčiau dabar Eifelio bokšte naktį, žvelgčiau į milijoninį nemiegantį miestą ir.. ir būtų kažkas.. Neatitraukčiau akių nuo šviesų gatvėse, nuo neryškių žvaigždžių danguje. Aplink būtų viskas ir nieko, tuo pačiu. Kartu.
Sėdėdama parašyčiau du laiškus ir keletą atvirlaiškių. Paskutinį atvirlaiškį parašyčiau trimis kalbomis, palikčiau savo kontaktus ir paleisčiau. Gal įvyktų kas stebuklingo.



Pažiūrėti 'Sweeney Todd',
nusišypsoti ir sulaukti šypsenos,
pabūti paryžiuje,
skristi,
<praleista teksto dalis>
nemiegoti,
gerti karštą šokoladą,
mėgautis nakties dangumi,
pasinaudoti pilnametystės privalumais,
išpildyti Paryžiaus svajonę.
Ir nuoširdžiai juoktis iš draugų idiotų.

Akligatviais sukandžiok.