mano gyvenimo cukrus.

kai man pasakė: "Ai, man tai visi paukščiai yra paukštis, paukštis ir paukštis, o visi medžiai - medis, medis ir medis", savaime pagalvojau, kad gal dar ne viskas su manim prarasta. Jei už lango vaikščiojantis paukščiukas man yra ne tiesiog paukštis, o turi normalų rūšinį vardą, esu linkusi manyti, kad tai geras ženklas.
Visada labai žavėjausi tais žmonėmis, kurie sugeba paukštį atpažinti iš skrydžio ar giesmės, o tiems, kurie lašišą atpažįsta iš išvaizdos, o ne iš skonio, ir žino daugiau nei penkis medžius, uždėdavau riebų pliusą ir keletą gerų respect'o taškų. Šitam "o-tai-palapinėj-galima-miegoti-ne-tik-per-festivalius???" pasauly bent kiek platesnis gamtos pažinimas, mano akimis, yra puikus bruožas.
Apie baltą pavydą šimtus gyvūnų lengvai atpažįstantiems zoologams jau net nekalbu.

* *
Deduosi daiktus rytojui.
Va taip va, visai neplanuotai ėmė ir susišvietė savaitgalis miške, apie kurį jau seniai svajojau.
Be proto seniai ir dar labiau be proto stipriai norėjau vėl pagaliau įkelti koją į mišką, prieš tai ant pečių užsimetus kuprinę, ir bent parą negrįžti į civilizaciją.
Dar prieš penkias minutes kiurksojau ant sofos nosį įsmeigusi į etno konspektus ir maniau, kad tuoj užmigsiu. O dabar esu toje daiktų dėjimosi stadijoje, kai jautiesi super excited ir kaip mažas vaikas nekantrauji na kada na kada na kada greičiau greičiau greičiau, nors iki tol tai dar, vaje, - visa diena!

Puikiausias patvirtinimas teiginiui "Kai nori, gali viską", o į klausimą "Kodėl browsint kaip prancūziškai vadinasi karabinas, ieškoti internete kur nusipirkti vandens dezinfekavimo tablečių ir taisyti kuprinės šonines gumas yra kur kas įdomiau nei ruoštis egzaminui, rašyti bakalauro darbo teorinę dalį ar galvoti ką reikės valgyti pusryčiams?" atsakymo toli ieškoti nereikia (jei išvis reikia tai daryti).

(kas čia bus, ką veiksiu ir kur tiksliau čia tas cukrus pažadu pasakoti grįžusi)

nauji.

nauji metai tokie ir turi būti --
atgaivinantys
įkvepiantys
motyvuojantys
pripildantys idėjų


ir po kurių paskui sėdi sau, girdi pavėlavusius fejerverkus už lango ir šypsaisi.

tokie, kaip maudymasis tame lediniame ežero vandenyje antrą Juodaragio rytą:

plaukiojau vandenyje negalėdama suprasti, ar dar kada gyvenime esu šitaip gerai maudžiusis, esu buvusi tokiame gerame vandenyje - atgaivinančiame ir kūną, ir sielą, pažadinančiame protą ir tarsi leidžiančiame atgimti iš naujo, pabusti iš naujo, nors vieną vienintelę akimirką pavirsti kažkuo, kuo dar nebuvau, kuo galbūt niekad nebūsiu.

Regata.

 Šių metų regatoje Kaunas - Klaipėda:

du jalai:
*vienas - pirmojo pasaulinio karo laikų, jame lūžta viskas, kas gali sulūžti.
*antras - poros metų senumo; per dieną prileidžia kiek daugiau nei 800 litrų vandens (kai buriuojant vanduo bėga per bortą, jo vistiek pribėga mažiau nei plaukiant įprastai).

maistas:
* kai buriuojant šešiairklį jalą verčia netikėti vėjo gūsiai, mažajame jale vietoj popkornų (nes jų nėra) gerai kramtosi sausa duona.
* duona su batonu vietoje kumpio/sūrio/kt priedo yra kur kas skanesnė už vieną duoną.
* slaptas draugas - geriausias skanumynų šaltinis.
* skanaus maisto per daug nebūna.
* 18 skirtingų E viename guminukų pakelyje.

pramogos:
* Jurbarkas - jau antrą regatos dieną, nors pirmą vietoj 11h ryte išplaukėm ~17h.
* debesų fotografavimas prieš audrą.
* burės įtempimas vietoj nuleidimo.
* mafija.
* futbolas:DD
* trijų valandų trukmės burės siuvimas.
* Lietuvos himnas jale ties Rusija.
* dvi su puse "saulės" ties Rusne.
* irkluoti padedantys žodžiai: "Akropolis", "išpardavimas", "75 procentai".

citatos:
* ta mergaitė gerai šneka (Aidas)
* Skirma, leisk burę! (Gytis)
* tai dabar mesiu visus darbus ir eisiu tau padėti?
* aš esu civilis. Nužudykite mane ir prarasite paprastą žmogų.
* Kokia vakaro programa? (Guoda)


----
ir buvo per regatą taip gerai, kaip jau seniai nėra buvę. :)

Niekada Vilnius?

Dar penkiolika minučių.
Trečios klasės traukinys, stojantis (vidutiniškai) kas septynias minutes, ima užknist. Nes per dieną bevažiuodama perskaičiau knygą, bent pusę jos - šiame traukinyje.

Traukinyje, kuris, regis, tikrai važiuos amžinai. Niekad neprivažiuos Vilniaus. Kuriam po kiekvieno sustojimo bus dar viena stotelė, vis kita, bet ta stotelė niekada nebus Vilnius. Niekada nebus.
Traukinyje, kuriame, it prastai pastatytame siaubo filme, trūkinės elektra, kuris vis važiuos ir važiuos. Pilnas nežinomų ir nepažįstamų žmonių.
Traukinyje, kuriuo važiuojant pro langą sykį pasimatys kitas traukinys. Blykt blykt, virš jo blyksės žibintas. Truputis negarsaus triukšmo, ir neliks nieko - nei kito traukinio, nei žibinto. Blykt blykt. Liks tik savojo traukinio dundėjimas. Ne visada ritmingas, bet nesibaigiantis.

Tuk tuk. Važiuoja be galo. Namai greta geležinkelio, sniegas tarp bėgių, stotis po stoties.

Niekada Vilnius?

Galvosūkis.

Kaunas, Baltijos g. 12
Tarp dviejų, rodos, devynaukščių aukštai nuo žemės ištemptas tinklas su virvinėmis kopėčiomis, siekiančiomis gal ketvirtą-penktą aukštą.
Kam jis?

Kovo 12. (visas sveikas)

* Truputį seni įrašai *

7/10 Dar trys valandos. Galvoju, kur čia dar bus tiek važiuoti, bet kai autobusas važiuoja bet kur, tik ne tiesiai, tai klausimų nebekyla :-D vėl padaugėjo sniego, bet čia neslidinėčiau, ne tokia vieta. 14 ir 14, pusiaukelė. Iš Gintarės smsų suprantu, kad Biržuose daug sniego, kai tuo tarpu Tauragėj nuo kelių sniegas nutirpo jau pareinant namo po pamokų. :-D įdomu, kiek sniego Vilniuje? Skubėdama į stotį išsipurvinau batus, o išeidama iš namų nepasikeičiau diržo. Doh :-D Susirūpinau, kad tik neprisiminčiau palikusi ką nors rimčiau, bet ne, nieko. :) Noriu miego! Prisimenu miegojimus važiuojant namo iš stovyklų. Joo, pats tas prisiminti saldų miegą, kai jo labiausiai norisi. :-D

8/10 Ariogaloje pamatau maXimą. Nieko nebėra šiais laikais be maXimos. :-D nenustebsiu ir kada į kaimą nuvažiavusi ir ją radusi. :-D klapt klapt akytėm. Migdo. Priekyje skirtingose vietose sėdintys vyras ir moteris valgo saldainius ir čiužena popierėliais. Įdomu, kodėl tokio amžiaus kaip jie žmonės važiuodami autobusais valgo saldainius? :) "Laikas laša minutėm, į karsto dangtį vinutėm". :-D Peizažas už lango susižavėjimo nekelia. Iki Kauno dar 40 km. Visąlaik ten važiuodama tikiuosi sutikti ar bent pamatyti kauniečių skautų, dar niekad nesutikau. :-D bet nenustoju vilties, būtų daug smagiau juk. :)) autostrada. Yeah, pagaliau greitis. :))) o jau maniau, kad teks išlipti ir eiti pėsčiomis, kad būtų greičiau. Nors vis tiek nesuprantu, kur dar dvi su puse valandos tiek važiuot? :-D

9/10 Aš Kaune. :] Kaunas nebūtų Kaunas, jei nežavėtų manęs savo reklaminiais stendais. :-D ieškau, ar pamatysiu kur "Ir Kaune galima gyventi" arba "kaunieti, nepasiduok!" :-D bet čiuju jau nebėra, o gaila, juk tokie šedevrai. :-D Gražu pažiūrėti į Kauną nuo kalno, patinka man tokie vaizdai kaip šis. (nelabai aišku, bet tiek to, nesigilinam :-D ). O, Šilainiai! Čia irgi rugpjūrį primena. :-D geras buvo rugpjūtis (mm). O autobuse darosi šalta, bet užtat nebemigdo. Pasnuzinau per šitą pauzę, kol nerašiau. ;-D o dabar welcome to Kaunas once again, ir baigiam 9 dalį :))

10/10 arba 1 sveikas Ką tik pakalbėjau telefonu su seserim, ji pašnekėjo kaip robotukas: "Laba diena, jūs jau dvi valandas dvidešimt minučių važiuojate autobusu." ir pasakė, kad neatvarys manęs į stotį. Hm, nieko baisaus, aš buvau taip nusiteikusi. Svarstau apie bilietėlių pirkimą ir buvimą zuikiu. Pirmą kartą važiuojant viešuoju transportu Vilniuje, kad ir kur įsėsčiau į aut/trol., mane visada tikrina. :-D Stotyje randu veikiantį kioskelį, apsidraudžiu.