Kaip Dalių Skamaraką, pasak jo paties, į koncertus groti kviečia dukart: pirmą ir paskutinį, tai ir aš panašiai. Buvau VU bardų festivalyje pirmą ir paskutinį kartą. Ir tris vakarus iš eilės man buvo taip gera, kaip būna tik labai labai retai. Taip gera, kad labai lengvai galima pamilti viską aplinkui, o šypsena (paskutinį vakarą, tiesa, papuošta besikaupiančiomis ašaromis) nenulipa nuo veido.
Niekam nepaslaptis, kad bardų festivaliai yra neginčytinas gėris. Ir išeiti iš jų anksčiau (nors man tokia mintis net nekyla, bet iš kai kurių aplinkinių žmonių veiksmų matyti, kad kažkam ji visgi kyla) , tam, kad suspėti į autobusą/troleibusą, kuris parveš namo, yra visiška ir mažai kam tesuprantama beprotybė.
Verčiau būti iki galo, išvysti visus nepakartojamus atlikėjus (nors, atvirai kalbant, kai kurių buvo galima ir neišvysti, bet, kita vertus, tie atlikėjai tik sudarė kontrastą geriesiems ir taip dar labiau paryškino jų gerumą), išgirsti, kaip renginio vedėjas sako: "Na va, autobusai nebevažiuoja, nebereikės jums niekur eit" ;-D , pamatyti kaip grojama su peiliu, išklausyti muzikinę paskaitą apie meilę, o paskui išeiti iš GMF'o į gaivią naktį, eiti per naktinį Vilniaus miestą šešis kilometrus iki namų, kurie yra net ne mano namai, ir ten nakvoti, nes už draugystę ir ačiū mokyklos laikų (ha, lyg prieš šimtą metų tai būtų buvę) draugė siūlo nakvynę ir pusryčius. Beveik kaip ho(s)teliuose, kur būna bed&breakfast.
Tik ten nebūna ilgalaikių abonementų.
Abonementai nakvynei, abonementai į koncertus.
Abonementinis bilietas - ir trys nuostabūs vakarai garantuoti.
Veronika Povilionienė, Vytautas V. Landsbergis, Stipriai kitaip, Netiekto, Andrius Zalieska ir Aurimas Driukas, Gediminas Storpirštis, Olegas Ditkovskis ir Neda Malūnavičiūtė, Vladas Bagdonas, Liūdni slibinai, Mindaugas Ancevičius su grupe, Atika, Andrius Kaniava, Dalius Skamarakas, Andrius Kulikauskas..
Pirmasis koncertas - euforiškai nuotaikai,
Antrasis koncertas - gražiausia muzika (mm),
Trečiasis koncertas - paskutinis.
Ir tas trečiasis toks gražus -- daug mėlynos šviesos, daug šypsenų, palangė prie pat scenos, vienų kitiems siųstos persiųstos žvakelės, kruopščiai palangės kamputyje slepiamos renginio organizatoriaus Martyno ašaros, perpildyta salė žiūrovų, kartu dainuojančių
apie aitvarus ir nuo plojimų pavargusios rankos..
ir, kai žvilgsnis šiltesnis nei sniegas,
reiškia, jau rytas.
Rodomi pranešimai su žymėmis 2009. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis 2009. Rodyti visus pranešimus
penktadienis, gruodžio 4
trečiadienis, rugsėjo 16
Vilniuje. #1
Labas vakaras, mielieji :)
Taip taip, vakaras. :-D nesvarbu, kiek valandų rodo laikrodis ant mikrobangės šalia manęs.
Sigita kažkada nelabai seniai klausė, gal aš kitoje laiko juostoje gyvenu :-D na, man visąlaik atrodė, kad Lietuva visa sutelpa į vieną laiko juostą, bet, matyt, būsiu į laiko duobę pataikiusi.
Jei tiesiai šviesiai, tai seniai rašiau kažką šiame bloge (kurio, poolparty, net template'ą atnaujinau ;D Tiesa, buvau pati tai užmiršusi, na, bet smagu kai dar sugebu save nustebinti :-D ).
Kaip čia aš gyvenu?.. Gyvenu gerai. :-D taip, iš tiesų, visai neblogai taip.
Paskaitos įdomios/gana įdomios. Na, šiandien per antikinę literatūrą buvo kiek sunkoka mėginant neužmigti, bet labai tikiuosi, kad situacija po savaitės pasitaisys. Užtat per kalbotyrą nupiešiau puikų Songoką Songohaną Apu. Jis vėžlys, nors pagal ee koks ten tas multikas/istorija? aa. "Dragon Ball", taigi, pagal šitą multiką/istoriją turėtų nebūti vėžlys, bet vardas atsirado vėliau nei kūnas. :-D
Antradienis šiaip yra pati puikiausia savaitės diena (jei šis sakinys tai sugebėtų, jis varvėtų nuo ironijos pertekliaus :-D ). Nuo 9 ryto iki ~18.30 val. universitete. Dienai einant į pabaigą apima tokia savijauta, lyg ten ir gyvenčiau :-D Pasibaigus paskutinei paskaitai nesinori net pagalvoti apie mokymąsi. :-D
Prisijungusi prie vieno tinklalapio netikėtai atradau, kad "renginys", apie kurį gana senokai galvojau, bus jau rytoj. Galvoju ar išdrįsiu nueiti, ar ne. ;-DD Oui oui, galiu ir neišdrįsti, nes kol kas nežinau nieko, kas galėtų man palaikyti kompaniją ten einant. Bet bus matyti pagal mano nuotaiką ;) Jei jausiuosi ryžtingai, tada viskas bus ok. ;-D
Vilniuje oro balionų tiek, kad netgi ima nusibosti į juos žiūrėti. Pala, ką ten "žiūrėti"? Vien matyti nebeįdomu :-D O kai nebenori matyti, tai ir nebežiūri.
Kamčiatkoje mačiau ant vieno kambario langų baltomis raidėmis užklijuotą užrašą "negražu žiūrėti". Gerai atrodė. Ir išvis. Eidama nuo vieno iš Kamčiatkos barakų iki stotelės sutikau netikėtai daug seniai matytų, bet pažįstamų veidų. Užtat šiandien univere visą dieną mėginau susitikti vieną draugę, bet matyt dėl to, kad nesusitarėme dėl tikslių susitikimo vietos ir laiko, bei kadangi nelabai gerai žinau kaip ji atrodo, sutikti jos nepavyko. ;-D (kam nors keista kodėl? :-D )
Tokiu retoriniu klausimu turbūt ir baigsiu. (:
Kaip gyvenate jūs visi, kas bent sekundei kitai užėjo į šį blogą? ;-D
Taip taip, vakaras. :-D nesvarbu, kiek valandų rodo laikrodis ant mikrobangės šalia manęs.
Sigita kažkada nelabai seniai klausė, gal aš kitoje laiko juostoje gyvenu :-D na, man visąlaik atrodė, kad Lietuva visa sutelpa į vieną laiko juostą, bet, matyt, būsiu į laiko duobę pataikiusi.
Jei tiesiai šviesiai, tai seniai rašiau kažką šiame bloge (kurio, poolparty, net template'ą atnaujinau ;D Tiesa, buvau pati tai užmiršusi, na, bet smagu kai dar sugebu save nustebinti :-D ).
Kaip čia aš gyvenu?.. Gyvenu gerai. :-D taip, iš tiesų, visai neblogai taip.
Paskaitos įdomios/gana įdomios. Na, šiandien per antikinę literatūrą buvo kiek sunkoka mėginant neužmigti, bet labai tikiuosi, kad situacija po savaitės pasitaisys. Užtat per kalbotyrą nupiešiau puikų Songoką Songohaną Apu. Jis vėžlys, nors pagal ee koks ten tas multikas/istorija? aa. "Dragon Ball", taigi, pagal šitą multiką/istoriją turėtų nebūti vėžlys, bet vardas atsirado vėliau nei kūnas. :-D
Antradienis šiaip yra pati puikiausia savaitės diena (jei šis sakinys tai sugebėtų, jis varvėtų nuo ironijos pertekliaus :-D ). Nuo 9 ryto iki ~18.30 val. universitete. Dienai einant į pabaigą apima tokia savijauta, lyg ten ir gyvenčiau :-D Pasibaigus paskutinei paskaitai nesinori net pagalvoti apie mokymąsi. :-D
Prisijungusi prie vieno tinklalapio netikėtai atradau, kad "renginys", apie kurį gana senokai galvojau, bus jau rytoj. Galvoju ar išdrįsiu nueiti, ar ne. ;-DD Oui oui, galiu ir neišdrįsti, nes kol kas nežinau nieko, kas galėtų man palaikyti kompaniją ten einant. Bet bus matyti pagal mano nuotaiką ;) Jei jausiuosi ryžtingai, tada viskas bus ok. ;-D
Vilniuje oro balionų tiek, kad netgi ima nusibosti į juos žiūrėti. Pala, ką ten "žiūrėti"? Vien matyti nebeįdomu :-D O kai nebenori matyti, tai ir nebežiūri.
Kamčiatkoje mačiau ant vieno kambario langų baltomis raidėmis užklijuotą užrašą "negražu žiūrėti". Gerai atrodė. Ir išvis. Eidama nuo vieno iš Kamčiatkos barakų iki stotelės sutikau netikėtai daug seniai matytų, bet pažįstamų veidų. Užtat šiandien univere visą dieną mėginau susitikti vieną draugę, bet matyt dėl to, kad nesusitarėme dėl tikslių susitikimo vietos ir laiko, bei kadangi nelabai gerai žinau kaip ji atrodo, sutikti jos nepavyko. ;-D (kam nors keista kodėl? :-D )
Tokiu retoriniu klausimu turbūt ir baigsiu. (:
Kaip gyvenate jūs visi, kas bent sekundei kitai užėjo į šį blogą? ;-D
penktadienis, rugpjūčio 14
Ketvirtadienis.
Centrinėje miesto aikštėje ant žolės įsirengėme stovyklavietę.
Gražu buvo: stovi didelė (vūū, du atskiri kambariai ir dar e-e vestibiulis -- čia tau ne juokas :-D ) palapinė, greta guli pripūsta guminė valtis su mielais irkliukais, prie medžio (vėliau - stulpo (ne, medis nevirto stulpu :-D ) ) pririšta skelbimų lenta, sukrautas šulinio formos laužas, ant kurio uždėtas juodas juodas puodas, o aplink - puodeliai, dubenėliai.. :-D
Sulaukėm dėmesio. Girdėjau, kaip viena mama vaikui pažadėjo, kad nuo 3-ios klasės galės eiti į skautus. ;-D jis džiaugėsi. O jo hiperaktuvymas bet ką išgąsdintų :-D
* *
Spontaniškai sutikau eiti į koncertą. O ten:
daug nematytų veidų, kiek daugiau nei dvi valandos koncerto (apšildė Živilė Ba), Belickas su smuikeliu, daug kalbantis Lukošius su balionų skiautere, Pearl drums, jaunai atrodantis arba jaunas ;-D gitaristas, Mamontovas šokio žingsneliu grojantis gitara, netikėtai šalia atsiradusi puiki kompanija, ta gyvo garso koncerto atmosfera, trys pakartojimai, iš kurių paskutinio jau visai nebesitikėjau, o vienas buvo: "Ne-iš-eik! Ne-iš-eik!" , mano mėgstami gabalai ("žvaigždės kartais krenta.." ir "Niekada man meilės nebus per daug" ), ugnys, pasidalijimas paskutinėmis bandelėmis, trumpalaikis lietus, ilgas ėjimas namo. Ir dar toks visiškai relaxas mėgaujantis šia akimirka. Kaip ten dainavo?
Jei esi dabar ir čia,
visas džiaugsmas tavyje.
Gražu buvo: stovi didelė (vūū, du atskiri kambariai ir dar e-e vestibiulis -- čia tau ne juokas :-D ) palapinė, greta guli pripūsta guminė valtis su mielais irkliukais, prie medžio (vėliau - stulpo (ne, medis nevirto stulpu :-D ) ) pririšta skelbimų lenta, sukrautas šulinio formos laužas, ant kurio uždėtas juodas juodas puodas, o aplink - puodeliai, dubenėliai.. :-D
Sulaukėm dėmesio. Girdėjau, kaip viena mama vaikui pažadėjo, kad nuo 3-ios klasės galės eiti į skautus. ;-D jis džiaugėsi. O jo hiperaktuvymas bet ką išgąsdintų :-D
* *
Spontaniškai sutikau eiti į koncertą. O ten:
daug nematytų veidų, kiek daugiau nei dvi valandos koncerto (apšildė Živilė Ba), Belickas su smuikeliu, daug kalbantis Lukošius su balionų skiautere, Pearl drums, jaunai atrodantis arba jaunas ;-D gitaristas, Mamontovas šokio žingsneliu grojantis gitara, netikėtai šalia atsiradusi puiki kompanija, ta gyvo garso koncerto atmosfera, trys pakartojimai, iš kurių paskutinio jau visai nebesitikėjau, o vienas buvo: "Ne-iš-eik! Ne-iš-eik!" , mano mėgstami gabalai ("žvaigždės kartais krenta.." ir "Niekada man meilės nebus per daug" ), ugnys, pasidalijimas paskutinėmis bandelėmis, trumpalaikis lietus, ilgas ėjimas namo. Ir dar toks visiškai relaxas mėgaujantis šia akimirka. Kaip ten dainavo?
Jei esi dabar ir čia,
visas džiaugsmas tavyje.
šeštadienis, liepos 4
Nacionalinė `09 mano akimis.
Išvažiuojant lijo. Būnant ten lijo gal du - tris kartus trumpai. Grįžtant lijo.
17.50 išvažiavau iš Trg.
18.26 ima lyti ir lietus stiprėja. Pro automobilio langą matau lauką, pilną pribirusį supresuoto šieno.
Pirma diena -- Į stovyklą atplaukiame/atburiuojame su "Hidra", valanda iki atidarymo. Neprisimenu nieko, ką reikia sakyti, kas po ko vyksta. Tokia out of space (?), bet viskas ok -- turiu kur ir su kuo gyventi, o tai garantuoja gerą stovyklos pradžią.
Antra diena -- žygis į Pravieniškes. Žygiuodami visi tik ir svarsto, koks čia atstumas. Galima girdėti įvairiausių variantų -- nuo 3 km iki 12 km į vieną pusę. Teisingiausias sako, kad ~5 km. Bet tai nėra svarbiausia. Esmė yra pats žygis: nueiti, sudalyvauti renginyje, pareiti.
Trečia diena -- smagus orientacinis žygis. Pirmi išeinam, pirmi grįžtam. Kaip vėliau paaiškėjo, ir pirmą vietą paėmėme. :) Visą žygį mynėme organizatoriams ant kulnų, jie vis klausinėjo, gal bėgam mes. Mes, žinoma, nebėgome, nes ir taip organizatoriai vos spėjo punktus dėlioti ;-D
Statistika: 11.02 >> 15.49 . ---->>> 4 val. 47 min žygio
Ketvirta diena -- buriuojam. Kiekvieną laisvą akimirką tik ir šaipomės iš Žydrūno buriavimo gabumų. Kai reikia suktis, tai vis venduojam venduojam, o galų gale vis tiek padarom halsą. :-D Prisimenu momentą, kai apsisukome iškart. Garsiai pagalvojau: "Negi stebuklas įvyko?" ir gavau atsakymą: "Ne, halsas iškart :-D ". Popiet (o gal ir per pačius pietus, bet tai nieko nekeičia) atvažiavo visa gauja seniai matytų skautų -- Daiva, Inga, Linukas, Buzas, Živilė, Milda.. :) Jė.
Penkta diena -- vyksta skautų taurės varžybos. Būsimus nugalėtojus galima sveikinti iškart, nes aiškiai matyti jų pranašumas. ;-D Tiesa, priešpaskutinę stovyklos dieną sužinojau, kad praleidau (t.y. nemačiau kaip vyksta) vieną gana įdomią rungtį, na, bet nieko jau čia tokio:)
Šešta diena -- pas mane pažymėta kaip: baidarės, maudynės, hamakas, pietūs ir tylėjimas irklais, rikiuotė, laužas, naktinėjimai. Bandau prisiminti ar čia tie naktinėjimai, kur visi vieni kitiems braškes siūlė, ar ne. Neprisimenu. ;-D
Septinta diena -- atvažiuoja kareivukai ir policija. Kaip programos dalis, o ne šiaip. :-D Šimtus kartų matyti ginklai, ekipuotė.. Tiesa, policininkų paskaitos (aš sau leisiu suteikti tokį pavadinimą šitam reikalui) tema "Patyčios" labai tiko stovyklai. ;-D Bo ten visi vieni iš kitų tik ir šaiposi. :-D :-D Popiet, turbūt nuo visų atsilikdami diena, ėjome į miestelį lieti žvakių. Įdomus reikalas, o jau medaus/vaško kvapas.. (mm)
Dar išbandėme virves, apraišus ir karabinus. Antrą kartą leistis ta pačia neilga trasa žymiai lengviau. :)
Aštunta diena -- dienos neprisimenu. Matyt, buvo panašiausia į eilinę stovyklinę dieną, todėl neįsiminė. O gal ir ne. O gal ir taip. Who knows?
Ilga naktis. Iki ryto tokia.
Devinta diena -- Todėl ir rytas ankstyvas. Ir be galo gražus. Truputį šaltokas vienu momentu buvo, su dviejų valandų miegu, bet miego stygius pasireiškė tik labai vėliau. :-D
Suorganizavome ilgas ilgas krikštynas (laukiau paskutiniame punkte, tai atrodė vaje vaje kaip ilgai. Na, aišku, ir buvo ilgai. Dvi valandos laukimo -- čia tau ne juokas ;-D ). Neptūnas nusuko bene geriausius priesaikos žodžius, bet nieko, prisiminsim juos ir panaudosim kitą kartą. ;-D Netrukus po krikštynų - linksmoji rikiuotė. Praeina gerai ir juokingai. Schwester Lager Adjutantin tiesiogine to žodžio prasme apstulbino. :-D
Dešimta diena -- vėl labai ankstyvas rytas. Keliamės penktą, ardom palapines. Klaipėdiečiai išvažiuoja namo, aš prasnoozinu iki normalaus ryto. Nuo pat normalaus ryto pradžios visi po truputį išvažinėja namo ir 11 valandą įvyksta stovyklos uždarymas. Turbūt trumpiausias visų LJS nacionalinių stovyklų istorijoje. :-D Palaukiam autobusų, jie nuveža į skautacentrį Kaune. Keletas pasivaikščiojimų su centro daiktais pirmyn -- atgal, ir galiu eiti į stotelę laukti troleibuso.
O tada jau namo.
* * * *
reziume:
Sutikau daugiau nei šimtą naujų žmonių.
Sutikau mažiau nei šimtą mielų seniai nematytų žmonių.
Ženklai, prieš stovyklą rodę tik bloga, bloga bloga ir bloga, stovyklos metu pasisuko kitaip. ;-D
Oras puikus.
Nuotaikos irgi geros, tik užkimimo va jau nereikėjo. ;-D~
Galtukava?
O gal braškių?
Ir mes per vieną naktį dideli užaugom..
17.50 išvažiavau iš Trg.
18.26 ima lyti ir lietus stiprėja. Pro automobilio langą matau lauką, pilną pribirusį supresuoto šieno.
Pirma diena -- Į stovyklą atplaukiame/atburiuojame su "Hidra", valanda iki atidarymo. Neprisimenu nieko, ką reikia sakyti, kas po ko vyksta. Tokia out of space (?), bet viskas ok -- turiu kur ir su kuo gyventi, o tai garantuoja gerą stovyklos pradžią.
Antra diena -- žygis į Pravieniškes. Žygiuodami visi tik ir svarsto, koks čia atstumas. Galima girdėti įvairiausių variantų -- nuo 3 km iki 12 km į vieną pusę. Teisingiausias sako, kad ~5 km. Bet tai nėra svarbiausia. Esmė yra pats žygis: nueiti, sudalyvauti renginyje, pareiti.
Trečia diena -- smagus orientacinis žygis. Pirmi išeinam, pirmi grįžtam. Kaip vėliau paaiškėjo, ir pirmą vietą paėmėme. :) Visą žygį mynėme organizatoriams ant kulnų, jie vis klausinėjo, gal bėgam mes. Mes, žinoma, nebėgome, nes ir taip organizatoriai vos spėjo punktus dėlioti ;-D
Statistika: 11.02 >> 15.49 . ---->>> 4 val. 47 min žygio
Ketvirta diena -- buriuojam. Kiekvieną laisvą akimirką tik ir šaipomės iš Žydrūno buriavimo gabumų. Kai reikia suktis, tai vis venduojam venduojam, o galų gale vis tiek padarom halsą. :-D Prisimenu momentą, kai apsisukome iškart. Garsiai pagalvojau: "Negi stebuklas įvyko?" ir gavau atsakymą: "Ne, halsas iškart :-D ". Popiet (o gal ir per pačius pietus, bet tai nieko nekeičia) atvažiavo visa gauja seniai matytų skautų -- Daiva, Inga, Linukas, Buzas, Živilė, Milda.. :) Jė.
Penkta diena -- vyksta skautų taurės varžybos. Būsimus nugalėtojus galima sveikinti iškart, nes aiškiai matyti jų pranašumas. ;-D Tiesa, priešpaskutinę stovyklos dieną sužinojau, kad praleidau (t.y. nemačiau kaip vyksta) vieną gana įdomią rungtį, na, bet nieko jau čia tokio:)
Šešta diena -- pas mane pažymėta kaip: baidarės, maudynės, hamakas, pietūs ir tylėjimas irklais, rikiuotė, laužas, naktinėjimai. Bandau prisiminti ar čia tie naktinėjimai, kur visi vieni kitiems braškes siūlė, ar ne. Neprisimenu. ;-D
Septinta diena -- atvažiuoja kareivukai ir policija. Kaip programos dalis, o ne šiaip. :-D Šimtus kartų matyti ginklai, ekipuotė.. Tiesa, policininkų paskaitos (aš sau leisiu suteikti tokį pavadinimą šitam reikalui) tema "Patyčios" labai tiko stovyklai. ;-D Bo ten visi vieni iš kitų tik ir šaiposi. :-D :-D Popiet, turbūt nuo visų atsilikdami diena, ėjome į miestelį lieti žvakių. Įdomus reikalas, o jau medaus/vaško kvapas.. (mm)
Dar išbandėme virves, apraišus ir karabinus. Antrą kartą leistis ta pačia neilga trasa žymiai lengviau. :)
Aštunta diena -- dienos neprisimenu. Matyt, buvo panašiausia į eilinę stovyklinę dieną, todėl neįsiminė. O gal ir ne. O gal ir taip. Who knows?
Ilga naktis. Iki ryto tokia.
Devinta diena -- Todėl ir rytas ankstyvas. Ir be galo gražus. Truputį šaltokas vienu momentu buvo, su dviejų valandų miegu, bet miego stygius pasireiškė tik labai vėliau. :-D
Suorganizavome ilgas ilgas krikštynas (laukiau paskutiniame punkte, tai atrodė vaje vaje kaip ilgai. Na, aišku, ir buvo ilgai. Dvi valandos laukimo -- čia tau ne juokas ;-D ). Neptūnas nusuko bene geriausius priesaikos žodžius, bet nieko, prisiminsim juos ir panaudosim kitą kartą. ;-D Netrukus po krikštynų - linksmoji rikiuotė. Praeina gerai ir juokingai. Schwester Lager Adjutantin tiesiogine to žodžio prasme apstulbino. :-D
Dešimta diena -- vėl labai ankstyvas rytas. Keliamės penktą, ardom palapines. Klaipėdiečiai išvažiuoja namo, aš prasnoozinu iki normalaus ryto. Nuo pat normalaus ryto pradžios visi po truputį išvažinėja namo ir 11 valandą įvyksta stovyklos uždarymas. Turbūt trumpiausias visų LJS nacionalinių stovyklų istorijoje. :-D Palaukiam autobusų, jie nuveža į skautacentrį Kaune. Keletas pasivaikščiojimų su centro daiktais pirmyn -- atgal, ir galiu eiti į stotelę laukti troleibuso.
O tada jau namo.
* * * *
reziume:
Sutikau daugiau nei šimtą naujų žmonių.
Sutikau mažiau nei šimtą mielų seniai nematytų žmonių.
Ženklai, prieš stovyklą rodę tik bloga, bloga bloga ir bloga, stovyklos metu pasisuko kitaip. ;-D
Oras puikus.
Nuotaikos irgi geros, tik užkimimo va jau nereikėjo. ;-D~
Galtukava?
O gal braškių?
Ir mes per vieną naktį dideli užaugom..
ketvirtadienis, birželio 11
Kokia šiandien savaitės diena? :o
Man vis tiek atrodo, kad aš siaubingai susimoviau.
Kas dar baisiau, esu beveik tikra, kad dėl to neklystu. ;o Bet reikės dar pasitikslinti.
O ir šiaip - bus pamoka. :-D
Atsikračiau visais egzais, nuėjau į visus suplanuotus pasimatymus su Nacionaliniu Egzaminų Centru, net į mokyklą knygas nunešiau. Štai kaip labai man patiko tie 12 metų. >:D
Atostogauju.
Šiandien oras buvo vasara.
Kepu tėčiui tortą ir vis bandau pabėgti.
deganchiu sniegu vis dar begu ash deganchiu sniegu vis dar begu ash deganchiu sniegu gyvenu ar miegu nesuprasdamas nieko vis dar begu ash
Kas dar baisiau, esu beveik tikra, kad dėl to neklystu. ;o Bet reikės dar pasitikslinti.
O ir šiaip - bus pamoka. :-D
Atsikračiau visais egzais, nuėjau į visus suplanuotus pasimatymus su Nacionaliniu Egzaminų Centru, net į mokyklą knygas nunešiau. Štai kaip labai man patiko tie 12 metų. >:D
Atostogauju.
Šiandien oras buvo vasara.
Kepu tėčiui tortą ir vis bandau pabėgti.
deganchiu sniegu vis dar begu ash deganchiu sniegu vis dar begu ash deganchiu sniegu gyvenu ar miegu nesuprasdamas nieko vis dar begu ash
penktadienis, gegužės 8
Bermudai.
Žiūrėti Bermudai. didesniame žemėlapyje
Pasinaudojau mylimu Google'u ir sukūriau apytikslį žemėlapį. :)
Ai, ir užmiršau parašyti, kad čia yra palaimingasis mūsų žygio "Bermudai: kančių keliais" maršrutas. :)
Yay us!
Pasipiktinimas:
nusiperki keturis "Magijos" sūrelius, du mėlyni, du raudoni. Paimi raudoną, pradedi valgyti, jau tikiesi pajusti aguonas, o ten - (blyn!) braškių skonio! :x
Piktinuosi. Sukčiai.
:-D
ketvirtadienis, balandžio 23
Jurga.
Kur, jei ne Jurgos koncerte, gali sutikti Jurgą?
Tiesa, Jurgą ne tą, apie kurią greičiausiai manote. Tą Jurgą, kuri kažkada seniai seniai buvo turbūt nuostabiausia skautų vadovė Kaune. Gal kas ir be manęs (iš skaitančiųjų) ją prisimena. Visdar šilta ją sutikti, netgi po tiek daug daug metų. :))
Vis dar dėkoju Mamai, kad pasakė, jog bus šitas koncertas. Jėė.
Atsigavau. Norėjau norėjau gyvo garso koncerte pabūti, ir pabuvau. Jėė.
Afganistaniečių visos dainos apie meilę. Kai tuo tarpu lietuvių liaudis iššaudė ir kardais iškapojo visus brolelius, o seselės išverkė visas ašarėles.
Nepaaiškinu. :-D
Gresia bankrotas.
Bet:
Ten toli už kalnų aukso pievą regiu
Jeigu bus per baisu, atsimink, kiek sapnų baisesnių jau buvo.
Ar matei, kaip giliam ežere nuskandinta saulė juokiasi?
Tiesa, Jurgą ne tą, apie kurią greičiausiai manote. Tą Jurgą, kuri kažkada seniai seniai buvo turbūt nuostabiausia skautų vadovė Kaune. Gal kas ir be manęs (iš skaitančiųjų) ją prisimena. Visdar šilta ją sutikti, netgi po tiek daug daug metų. :))
Vis dar dėkoju Mamai, kad pasakė, jog bus šitas koncertas. Jėė.
Atsigavau. Norėjau norėjau gyvo garso koncerte pabūti, ir pabuvau. Jėė.
Afganistaniečių visos dainos apie meilę. Kai tuo tarpu lietuvių liaudis iššaudė ir kardais iškapojo visus brolelius, o seselės išverkė visas ašarėles.
Nepaaiškinu. :-D
Gresia bankrotas.
Bet:
Ten toli už kalnų aukso pievą regiu
Jeigu bus per baisu, atsimink, kiek sapnų baisesnių jau buvo.
Ar matei, kaip giliam ežere nuskandinta saulė juokiasi?
šeštadienis, balandžio 18
antradienis, kovo 17
Kovo 12. (visas sveikas)
* Truputį seni įrašai *
8/10 Ariogaloje pamatau maXimą. Nieko nebėra šiais laikais be maXimos. :-D nenustebsiu ir kada į kaimą nuvažiavusi ir ją radusi. :-D klapt klapt akytėm. Migdo. Priekyje skirtingose vietose sėdintys vyras ir moteris valgo saldainius ir čiužena popierėliais. Įdomu, kodėl tokio amžiaus kaip jie žmonės važiuodami autobusais valgo saldainius? :) "Laikas laša minutėm, į karsto dangtį vinutėm". :-D Peizažas už lango susižavėjimo nekelia. Iki Kauno dar 40 km. Visąlaik ten važiuodama tikiuosi sutikti ar bent pamatyti kauniečių skautų, dar niekad nesutikau. :-D bet nenustoju vilties, būtų daug smagiau juk. :)) autostrada. Yeah, pagaliau greitis. :))) o jau maniau, kad teks išlipti ir eiti pėsčiomis, kad būtų greičiau. Nors vis tiek nesuprantu, kur dar dvi su puse valandos tiek važiuot? :-D
9/10 Aš Kaune. :] Kaunas nebūtų Kaunas, jei nežavėtų manęs savo reklaminiais stendais. :-D ieškau, ar pamatysiu kur "Ir Kaune galima gyventi" arba "kaunieti, nepasiduok!" :-D bet čiuju jau nebėra, o gaila, juk tokie šedevrai. :-D Gražu pažiūrėti į Kauną nuo kalno, patinka man tokie vaizdai kaip šis. (nelabai aišku, bet tiek to, nesigilinam :-D ). O, Šilainiai! Čia irgi rugpjūrį primena. :-D geras buvo rugpjūtis (mm). O autobuse darosi šalta, bet užtat nebemigdo. Pasnuzinau per šitą pauzę, kol nerašiau. ;-D o dabar welcome to Kaunas once again, ir baigiam 9 dalį :))
10/10 arba 1 sveikas Ką tik pakalbėjau telefonu su seserim, ji pašnekėjo kaip robotukas: "Laba diena, jūs jau dvi valandas dvidešimt minučių važiuojate autobusu." ir pasakė, kad neatvarys manęs į stotį. Hm, nieko baisaus, aš buvau taip nusiteikusi. Svarstau apie bilietėlių pirkimą ir buvimą zuikiu. Pirmą kartą važiuojant viešuoju transportu Vilniuje, kad ir kur įsėsčiau į aut/trol., mane visada tikrina. :-D Stotyje randu veikiantį kioskelį, apsidraudžiu.
pirmadienis, kovo 16
Kovo 12 (pasiekiau 6/10)
Off-topic:
sapnavau, kad reklamavau skautų stovyklą. :-D Nais.
4/10 Praalkstu, sugraibau kuprinėje obuolį ir imu jį valgyti. Prisimenu 'Atviro rato' spektaklį, kai jo metu du aktoriai skaniai skaniai valgė obuolius. Jau tada pagalvojau, kaip jiems skanu :-D "Viduklės geležinkelio stotis" sako kelio ženklas. Pamirštu suskaičiuoti traukinių bėgius, tai nežinau kiek jų. Raudonas striukę ir kepurę dėvinti mergaitė baksnoja šaka į balą ir juokiasi. Autobusas važiuoja per pačią Viduklę. Namai, aviliai, šienas, vanduo. Oi, fu, ir daugiabučiai. Galvoju kaip gyvena šio miestelio žmonės ir kaip jie švenčia Kalėdas. Man visada įdomu kaip žmonės švenčia Kalėdas :) Viduklė didesnė nei tikėjausi ir čia irgi atvažiavo Ruslanas (lol :-D ) . Koncertuoti, jei jo veiklą galima šitaip pavadinti. Miške sniego daug daugiau, gal ir slidėmis šliuošti išeitų.
5/10 Žvilgteliu į laikrodį, važiuoju jau valandą. Liko dar trigubai tiek. Viliuosi, kad už lango ir toliau bus įdomių vaizdų, antraip vaje vaje. Matau didžiulį užšalusį tvenkinį, vėl noriu pačiūžų. :-D už lango važinėja automobiliai, plyti laukai. Teka upeliūkštis, pilnas rudo vandens. Matau juodą trobelę, akimirką pagalvoju ar ten ne ta, kurią mačiau, bet ne, ten ne ji. Du namai vienodi, keletas nevienodų ir baigiasi dar vienas kaimelis. Užsimanau prisijungti prie pokalbio, bet už lango pastebiu didžiulį stadioną ir jis sudomina mane labiau. Suabejoju ar ten stadionas, greičiau į hipodromą panašu. Yra hipodromas prie Raseinių? :-D nuvažiuota ~66 km. Mažai ir lėtai, doh.
6/10 Raseiniuose nuobodu. Stovi "Teisingumo rūmai", pavadinimas mane irgi juokina. Atlenkiu sėdynę į priekį, kad netrukdytų moteriai už manęs. Nemėgstu, kai trukdo man :) Autobusas pilnėja. Wow, Raseinių autobusų parkas turi bent du gražius nedidukus žalius autobusiukus. :) seniai sakiau, kad su ta žalia spalva jiems tikrai kažkas yra :-D net stoty krypčių užrašai ir tie žali. Ir SEBas žalių elementų ant modernaus savo pastato pasimetęs. Sekantis sustojimas, manau, bus Ariogala už 27 km. O čia ir stadionas yra! Gerai jie gyvena :)) jau devintas žalias namas, trys žali automobiliai, bent šeši žali namų stogai. :-D ir visi toje pačioje gatvėje. Fun :) Paliekame Raseinius ir užbaigiame šeštą dalį.
sapnavau, kad reklamavau skautų stovyklą. :-D Nais.
4/10 Praalkstu, sugraibau kuprinėje obuolį ir imu jį valgyti. Prisimenu 'Atviro rato' spektaklį, kai jo metu du aktoriai skaniai skaniai valgė obuolius. Jau tada pagalvojau, kaip jiems skanu :-D "Viduklės geležinkelio stotis" sako kelio ženklas. Pamirštu suskaičiuoti traukinių bėgius, tai nežinau kiek jų. Raudonas striukę ir kepurę dėvinti mergaitė baksnoja šaka į balą ir juokiasi. Autobusas važiuoja per pačią Viduklę. Namai, aviliai, šienas, vanduo. Oi, fu, ir daugiabučiai. Galvoju kaip gyvena šio miestelio žmonės ir kaip jie švenčia Kalėdas. Man visada įdomu kaip žmonės švenčia Kalėdas :) Viduklė didesnė nei tikėjausi ir čia irgi atvažiavo Ruslanas (lol :-D ) . Koncertuoti, jei jo veiklą galima šitaip pavadinti. Miške sniego daug daugiau, gal ir slidėmis šliuošti išeitų.
5/10 Žvilgteliu į laikrodį, važiuoju jau valandą. Liko dar trigubai tiek. Viliuosi, kad už lango ir toliau bus įdomių vaizdų, antraip vaje vaje. Matau didžiulį užšalusį tvenkinį, vėl noriu pačiūžų. :-D už lango važinėja automobiliai, plyti laukai. Teka upeliūkštis, pilnas rudo vandens. Matau juodą trobelę, akimirką pagalvoju ar ten ne ta, kurią mačiau, bet ne, ten ne ji. Du namai vienodi, keletas nevienodų ir baigiasi dar vienas kaimelis. Užsimanau prisijungti prie pokalbio, bet už lango pastebiu didžiulį stadioną ir jis sudomina mane labiau. Suabejoju ar ten stadionas, greičiau į hipodromą panašu. Yra hipodromas prie Raseinių? :-D nuvažiuota ~66 km. Mažai ir lėtai, doh.
6/10 Raseiniuose nuobodu. Stovi "Teisingumo rūmai", pavadinimas mane irgi juokina. Atlenkiu sėdynę į priekį, kad netrukdytų moteriai už manęs. Nemėgstu, kai trukdo man :) Autobusas pilnėja. Wow, Raseinių autobusų parkas turi bent du gražius nedidukus žalius autobusiukus. :) seniai sakiau, kad su ta žalia spalva jiems tikrai kažkas yra :-D net stoty krypčių užrašai ir tie žali. Ir SEBas žalių elementų ant modernaus savo pastato pasimetęs. Sekantis sustojimas, manau, bus Ariogala už 27 km. O čia ir stadionas yra! Gerai jie gyvena :)) jau devintas žalias namas, trys žali automobiliai, bent šeši žali namų stogai. :-D ir visi toje pačioje gatvėje. Fun :) Paliekame Raseinius ir užbaigiame šeštą dalį.
ketvirtadienis, kovo 12
Kovo 12 (3/10)
1/10 Sėdžiu autobuse. Priekyje moteris kažkokiam vyrui pasakoja, kad "Šilalė yra mažas miesčiukas" ir iškart prisimenu žmones iš ten :)) Žiūriu pro nešvarų langą ir apninka toks jausmas, lyg jau būtų atėjęs savaitgalis. Gyventi gražu, kai regi, kad pavasaris jau čia pat. :} Mintyse groja kelios skirtingos dainos iškart, priklausomai nuo to, koki žodi rašau. Atrandu, kad važiuojant man sklandžiau dėstosi mintys ir lengviau rašosi žodžiai. Yeah, keturių valandų važiavimo malonumas (dviprasmiškai). Paguldau kuprinę, kad nevirstų. Upe srauniai teka vanduo.
2/10 Važiuojame Tauragės gatve. Jau žinau Lietuvoje tokias esant bent dvi. Pro langą matau draudimo reklamą, kuri kovo 8 dienos proga moterims taiko plius 15 proc. nuolaidą, mane tai kažkodėl prajuokina. Išsukame iš miestelio i platų kelią. Matau kitą - užšalusią - upę, užsimanau pačiuožinėti pačiūžomis (ech, vis dar gailiuosi kam neatėjau i Janonio aikštę ;DD LOL ). Pakeliu akis nuo telefono, matau dirvonuojančius laukus ir mažus miškelius tolumoje, su prie jų besiglaudžiančiais dar mažesniais nameliais. Matau dar storą storą paukšti, tupinti ant elektros laido. Retai pasitaiko storą paukšti pamatyti :)) Telefono ryšio stulpai man pasako, kad tuoj Kryžkalnis, sena autobusų stotis pačiame vidury tarp Kauno ir Klaipėdos. Prisimenu vasarą ir rugpjūti. :-D
3/10 Kryžkalnio stoties fasado stogas paremtas V formos sijomis, kurios man irgi kažką primena, tik niekaip neprisimenu, kas tai. Dar vaikšto storas storas katinas. Iš kur čia tiek storų gyvūnų? :o idomu:-D Greta sustoja kitas autobusas, iš jo išlipa būrelis žmonių ir prisidega cigaretes. Mano autobusas pajuda, išvažiuojame iš stoties. Matau skulptūrą - medinis, gal keturių metrų aukščio kryžius, o jo apačioje - trys geltoni metaliniai sparnai. Turėtų atrodyti sakraliai, bet pirma mintis buvo atominė bomba. Šaltasis karas per istorijos pamokas daro savo. :))
2/10 Važiuojame Tauragės gatve. Jau žinau Lietuvoje tokias esant bent dvi. Pro langą matau draudimo reklamą, kuri kovo 8 dienos proga moterims taiko plius 15 proc. nuolaidą, mane tai kažkodėl prajuokina. Išsukame iš miestelio i platų kelią. Matau kitą - užšalusią - upę, užsimanau pačiuožinėti pačiūžomis (ech, vis dar gailiuosi kam neatėjau i Janonio aikštę ;DD LOL ). Pakeliu akis nuo telefono, matau dirvonuojančius laukus ir mažus miškelius tolumoje, su prie jų besiglaudžiančiais dar mažesniais nameliais. Matau dar storą storą paukšti, tupinti ant elektros laido. Retai pasitaiko storą paukšti pamatyti :)) Telefono ryšio stulpai man pasako, kad tuoj Kryžkalnis, sena autobusų stotis pačiame vidury tarp Kauno ir Klaipėdos. Prisimenu vasarą ir rugpjūti. :-D
3/10 Kryžkalnio stoties fasado stogas paremtas V formos sijomis, kurios man irgi kažką primena, tik niekaip neprisimenu, kas tai. Dar vaikšto storas storas katinas. Iš kur čia tiek storų gyvūnų? :o idomu:-D Greta sustoja kitas autobusas, iš jo išlipa būrelis žmonių ir prisidega cigaretes. Mano autobusas pajuda, išvažiuojame iš stoties. Matau skulptūrą - medinis, gal keturių metrų aukščio kryžius, o jo apačioje - trys geltoni metaliniai sparnai. Turėtų atrodyti sakraliai, bet pirma mintis buvo atominė bomba. Šaltasis karas per istorijos pamokas daro savo. :))
ketvirtadienis, vasario 26
Savaitės apžvalga.
Pirmadienį pas Birutę kepėm vaflius. Valgėm kaloringai ir žiūrėjom 'Family Guy'.
Kartu su More antradienį sudegė ir mano negandos.
Trečiadienis atnešė daug Futuramos.
Ketvirtadienį pabudau ketvirtą nakties, supratau, kiek dar daug laiko liko miegoti, o ryte pabudau visa laiminga laiminga (dabar 23 val., džiaugsmas nesibaigia! Yay!) . Mokykloje puikiai pasikalbėjau su skaityklos vedėja, šiaip pasilinksminau. Skautuose vėl turiu kaklaraištį, kas mane labai džiugina ir suteikia pasitikėjimo.
Rytoj penktadienis.
Šeštadienį važiuoju aplankyti Jolitos.
Sekmadienį šiaip ką nors veiksiu. ;-D
pirmadienis, vasario 9
šeštadienis, vasario 7
Savaitgaliai.
Praeitą savaitgalį buvau vestuvėse, vakar buvo šimtadienis.
Šokiai pokiai.
Tuo šiandien ir baigsim.
LIFE užrašą sudaro:
1.acceptance
2.ache
3.adequacy
4.agitation
5.ambition
6.amusement
7.anger
8.angst
9.annoyance
10.anxiety
11.apathy
12.apprehension
13.arrogance
14.awe
15.bitterness
16.boredom
17.calmness
18.cautiousness
19.comfort
20.confidence
21.contentement
22.courage
23.delight
24.depression
25.desire
26.determination
27.disappointment
28.discontement
29.disgust
30.disillusion
31.ecstasy
32.embarassement
33.envy
34.euphoria
35.fear
36.feeling
37.felicity
38.friendship
39.frustration
40.gladness
41.glee
42.goodness
43.gratitude
44.grief
45.guilt
46.happiness
47.hate
48.homesickness
49.honor
50.hope
51.horror
52.humilty
53.impatience
54.inadequacy
55.inspiration
56.irritabily
57.jealousy
58.joy
59.kindness
60.loneliness
61.love
62.lust
63.melancholy
64.modesty
65.naively
66.negativity
67.nervousness
68.nostalgia
69.pain
70.panic
71.paranoia
72.passion
73.pathos
74.patience
75.peace
76.phobia
77.pity
78.pride
79.rage
80.regret
81.remorse
82.resentment
83.sadness
84.self-pity
85.sensuality
86.shame
87.shock
88.shyness
89.sorrow
90.suffering
91.surprise
92.sweetness
93.tenderness
94.thrill
95.timid
96.torment
97.unhappiness
98.vulnerability
99.worry
Reikės perskaityti, išsiversti nežinomus ir pažiūrėti kaip ten yra. :-D
penktadienis, sausio 16
Pilnas žygio aprašymas su nekuriais trūkumais. :-D
Tak.
Pasiruošimas žygiui, sprendimas, dalyvauti ar ne, ir patekimas į autobusą buvo penkiskart sunkesnis nei visas žygis.
Apie tai, kaip aš gal savaitę žudžiau Si, nežinodama ar važiuosiu ar ne, nekalbėsim. Negražu gi pateikti apie save tokius faktus, nei šiaip, nei taip gi jie atrodo. Žodžiu, susitarėm, kad važiuosim, pasakėm tai Tomui ;D . Aišku, dar ir šiaip paskelbėm šitą žinią dar ir kitiems žmonėms (reikėjo gi vietų autobuse ir šiaip), va o tada, po kokios dienos kitos, prasidėjo mūsų dvigubas išvykimas į žygį.
Tiesa, apie tą mes - manęs nekamuoja Golumo - Smygolo sindromas, ten aš ir Si.
Iš Tauragės važiavom dukart. Pirmą kartą, ~16.40 val., kokius tris metrus, antrą (17.30) - iki Kryžkalnio. Nes tokiu metu kauniečiai, iš Kauno neva išvažiavę 16 val., stovėjo prie Megos. ;-D Bet nieko čia tokio, užtat gavau arbatos, pamačiau daug visokių nesąmonių (ir sąmonių, šitų gal net kiek daugiau ;-D, priklauso kaip pažiūrėsi) internetu .
Kryžkalnyje išlipom, užlipom ant tilto, ir prasidėjo tada pokalbiai telefonu.
Būtų viskas ėjęsi (<<<-- yra toks žodis? ) greičiau, jei būtume žinojusios, kad autobuso nė nereikia stengtis pamatyti kur nors autostradoje, nes jie važiuoja kitu keliu (Einu mokytis geografijos iš naujo, gal tada ilgiau prisiminsiu, kad pro Raseinius autostrados nėra). Ir kažkodėl Algis dar mėgino mus įtikinti, kad mes stovime ne toje kelio pusėje, bet mes stovėjome gerai, be to, ką jis, tamsią naktį mirksėdamas žibintuvėliu ir (!) mojuodamas striuke (!) gali gudraus pasakyti? :D
Autobusą radom sėkmingai. Net vietų sėdėjimui. (ačiū!)
Į Dovilus atvažiavome kažkada. O, radau. 19:50 val.
Nužiūrėjau nuo to, ką Si parašė, ir nusprendžiau paminėti dėmesio vertą faktą: ten iš tiesų visi buvo susitarę nesakyti mums, kad atvažiavom tiesiai į žygio vietą, tipo, būk pasiruošęs iškart (čia, ką, pagal šūkį 'budėk!' ? :D ). Bet gal ir gerai, o tai būtų per karšta buvę.
Žygį pradėjome 21 val., o visą laiką iki tol stovėjome rikiuotėje. Saulėgrąžos, pokalbiai.. :-D
Ėjom per ledą -- sniegą -- vandenį -- vandenį po ledu -- vandenį po sniegu -- žemę -- snieguotą žemę -- plentu -- pamiršau.
Daug kas aplink griuvinėjo, slydinėjo, mėgino nusisukti kojas ir šiaip.
Vienas checkpoint'as buvo 7,3 km. Vyrukai stovėjo apsirengę tų laikų (oh crap! Net nepapasakojau, apie ką tas žygis! Hm, gal vėliau papasakosiu.) uniformomis, ženklas melagingai skelbė 'Memel 5 km' ;-D
Tada, rodos, 13 kilometre, buvo arbata. Sssssaldi saldi arbata. Dar kažkas šaukė 'niekas su manim nedraugauja!' (ar kažką panašaus, kas labiau tikėtina), kas sukėlė mums daug juoko, o tam šaukliui - sakinį 'čia ne bajeris!' (ok ok, vėl kažką panašaus).
Po dar kokio kilometro nusprendėme pagrybauti ir nusukome į ne tą pamiškės keliuką. Vietoj gražaus ir snieguoto (=neslidaus) pasirinkome tokį mielą, kurio susidarymas man vaizduotėje dabar piešiasi taip: pravažiavo dyyydelis dyyydelis traktorius, paliko kelyje giliaaas giliaaas vėžes; prilijo ar ištirpo sniegas, pavirto vandeniu; jis užsitraukė plonu leduku; pasnigo; vanduo po ledu tyvuliuoja ramus, apsimeta snieguota neslidžia sausuma ir laukia, kas ant jo užlips. Užlipo visi. Vėžės gilios, vanduo bėga pro bato viršų ;-D .
Klaidą, po gal 100-200 metrų ištaisėme, grįžome. :-D Bet užtat smagu prisiminti dabar ;D
Pamiršau dar paminėti, kad, mums dar nepradėjus žygio, mažiams (25 km leido eiti tik 16 ir vyresniems; apie vieną (?) sukčių istorija mandagiai nutylės :-D ) buvo likęs eiti gal koks kilometras.
Šiaip pats žygis - tai devintasis savanorių žygis 1923-iųjų Klaipėdos sukilimo dalyvių keliais. Šiemet 'trasa' - Dovilai--Klaipėda, tiesiai pro aplinkui.
Žygį baigėme lygiai 2 val nakties (kas nespėjot pagal šitą puikų mano laikrodį, tai jūsų laikas ne toks ;-D ), į kolegiją, uoj, atsiprašau, Klaipėdos aukštąją jūreivystės mokyklą grįžome prieš trečią val ryto.
Tada - maistas, UNO, miegas. Nors toks ten ir miegas - kas nori, tas šneka -- rėkia -- šaukia -- šviečia -- valgo -- etc. ;-DD Bet, kad ir kaip būtų keista (?), tai netrukdė trūkinėjančiam miegui. :-D
O kitą dieną - minėjimas Klaipėdos skulptūrų parke, pasimetimas :-D, vėlavimas į autobusą, kolegija (damn it!), Melnragė (jūūūra..), autobusas ir 16.30 val buvau namie (ar bent jau Tauragėje, gerai nė nebežinau).
Keistas tas žygis, kitoks nei praeitą kartą, bet smagus.
Dėkui, kas ėjot. :-D
Ai, ir Tomas pagaliau atidavė mums prizus! Ne visai tokius, kokių prašėm (tiksliau, visai ne tokius :-D ), bet prizai yra prizai. Ką verdam katiliuke? ;D
Pasiruošimas žygiui, sprendimas, dalyvauti ar ne, ir patekimas į autobusą buvo penkiskart sunkesnis nei visas žygis.
Apie tai, kaip aš gal savaitę žudžiau Si, nežinodama ar važiuosiu ar ne, nekalbėsim. Negražu gi pateikti apie save tokius faktus, nei šiaip, nei taip gi jie atrodo. Žodžiu, susitarėm, kad važiuosim, pasakėm tai Tomui ;D . Aišku, dar ir šiaip paskelbėm šitą žinią dar ir kitiems žmonėms (reikėjo gi vietų autobuse ir šiaip), va o tada, po kokios dienos kitos, prasidėjo mūsų dvigubas išvykimas į žygį.
Tiesa, apie tą mes - manęs nekamuoja Golumo - Smygolo sindromas, ten aš ir Si.
Iš Tauragės važiavom dukart. Pirmą kartą, ~16.40 val., kokius tris metrus, antrą (17.30) - iki Kryžkalnio. Nes tokiu metu kauniečiai, iš Kauno neva išvažiavę 16 val., stovėjo prie Megos. ;-D Bet nieko čia tokio, užtat gavau arbatos, pamačiau daug visokių nesąmonių (ir sąmonių, šitų gal net kiek daugiau ;-D, priklauso kaip pažiūrėsi) internetu .
Kryžkalnyje išlipom, užlipom ant tilto, ir prasidėjo tada pokalbiai telefonu.
Būtų viskas ėjęsi (<<<-- yra toks žodis? ) greičiau, jei būtume žinojusios, kad autobuso nė nereikia stengtis pamatyti kur nors autostradoje, nes jie važiuoja kitu keliu (Einu mokytis geografijos iš naujo, gal tada ilgiau prisiminsiu, kad pro Raseinius autostrados nėra). Ir kažkodėl Algis dar mėgino mus įtikinti, kad mes stovime ne toje kelio pusėje, bet mes stovėjome gerai, be to, ką jis, tamsią naktį mirksėdamas žibintuvėliu ir (!) mojuodamas striuke (!) gali gudraus pasakyti? :D
Autobusą radom sėkmingai. Net vietų sėdėjimui. (ačiū!)
Į Dovilus atvažiavome kažkada. O, radau. 19:50 val.
Nužiūrėjau nuo to, ką Si parašė, ir nusprendžiau paminėti dėmesio vertą faktą: ten iš tiesų visi buvo susitarę nesakyti mums, kad atvažiavom tiesiai į žygio vietą, tipo, būk pasiruošęs iškart (čia, ką, pagal šūkį 'budėk!' ? :D ). Bet gal ir gerai, o tai būtų per karšta buvę.
Žygį pradėjome 21 val., o visą laiką iki tol stovėjome rikiuotėje. Saulėgrąžos, pokalbiai.. :-D
Ėjom per ledą -- sniegą -- vandenį -- vandenį po ledu -- vandenį po sniegu -- žemę -- snieguotą žemę -- plentu -- pamiršau.
Daug kas aplink griuvinėjo, slydinėjo, mėgino nusisukti kojas ir šiaip.
Vienas checkpoint'as buvo 7,3 km. Vyrukai stovėjo apsirengę tų laikų (oh crap! Net nepapasakojau, apie ką tas žygis! Hm, gal vėliau papasakosiu.) uniformomis, ženklas melagingai skelbė 'Memel 5 km' ;-D
Tada, rodos, 13 kilometre, buvo arbata. Sssssaldi saldi arbata. Dar kažkas šaukė 'niekas su manim nedraugauja!' (ar kažką panašaus, kas labiau tikėtina), kas sukėlė mums daug juoko, o tam šaukliui - sakinį 'čia ne bajeris!' (ok ok, vėl kažką panašaus).
Po dar kokio kilometro nusprendėme pagrybauti ir nusukome į ne tą pamiškės keliuką. Vietoj gražaus ir snieguoto (=neslidaus) pasirinkome tokį mielą, kurio susidarymas man vaizduotėje dabar piešiasi taip: pravažiavo dyyydelis dyyydelis traktorius, paliko kelyje giliaaas giliaaas vėžes; prilijo ar ištirpo sniegas, pavirto vandeniu; jis užsitraukė plonu leduku; pasnigo; vanduo po ledu tyvuliuoja ramus, apsimeta snieguota neslidžia sausuma ir laukia, kas ant jo užlips. Užlipo visi. Vėžės gilios, vanduo bėga pro bato viršų ;-D .
Klaidą, po gal 100-200 metrų ištaisėme, grįžome. :-D Bet užtat smagu prisiminti dabar ;D
Pamiršau dar paminėti, kad, mums dar nepradėjus žygio, mažiams (25 km leido eiti tik 16 ir vyresniems; apie vieną (?) sukčių istorija mandagiai nutylės :-D ) buvo likęs eiti gal koks kilometras.
Šiaip pats žygis - tai devintasis savanorių žygis 1923-iųjų Klaipėdos sukilimo dalyvių keliais. Šiemet 'trasa' - Dovilai--Klaipėda, tiesiai pro aplinkui.
Žygį baigėme lygiai 2 val nakties (kas nespėjot pagal šitą puikų mano laikrodį, tai jūsų laikas ne toks ;-D ), į kolegiją, uoj, atsiprašau, Klaipėdos aukštąją jūreivystės mokyklą grįžome prieš trečią val ryto.
Tada - maistas, UNO, miegas. Nors toks ten ir miegas - kas nori, tas šneka -- rėkia -- šaukia -- šviečia -- valgo -- etc. ;-DD Bet, kad ir kaip būtų keista (?), tai netrukdė trūkinėjančiam miegui. :-D
O kitą dieną - minėjimas Klaipėdos skulptūrų parke, pasimetimas :-D, vėlavimas į autobusą, kolegija (damn it!), Melnragė (jūūūra..), autobusas ir 16.30 val buvau namie (ar bent jau Tauragėje, gerai nė nebežinau).
Keistas tas žygis, kitoks nei praeitą kartą, bet smagus.
Dėkui, kas ėjot. :-D
Ai, ir Tomas pagaliau atidavė mums prizus! Ne visai tokius, kokių prašėm (tiksliau, visai ne tokius :-D ), bet prizai yra prizai. Ką verdam katiliuke? ;D
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)