Kada grįžta gyvenimo džiaugsmas?

- kai per dieną ateina pavasaris
- kai ryte žmonės važiuoja į darbus, o tu - namo, ir ne iš tūso, o iš MKIC'o
- kai sėkmingai atidarai riedučių sezoną
- kai ramia širdim išlydi draugą/ę į didžiausią jo/s gyvenimo kelionę ir tiki, kad viskas bus gerai
- kai suraukus nosį pažiūri į komplikuotą darbų sąrašą su nenumaldomai artėjančiais deadline'ais ir užtikrintai sakai sau: "nieko nežinau, įveiksiu!"
- kai...
(pratęsiu kitąkart. O kol kas - jums gero ryto, man - "labanakt!")

per naktį ištaisyti sapnus

Kai jau buvau nutarusi, kad viskas, atėjo metas skaitykloje gyventi dažniau ir ilgiau nei namuose, paskelbė apie jos uždarymą (aišku, laikiną, bet kol vėl atidarys, įtariu, galiu jau ir LSP nebeturėt). MKICe, girdėjau, studentai jau netelpa. Smagu, ką jau čia ir bepasakysi.

(trois, douze, merde! ką tik šaukė ausinėse jūtubo įrašas iš puikiausio pernai metų filmo. Trečias citatos žodis paskutiniu metu darosi vis aktualesnis. Visomis kalbomis, kiek tik kas aplinkui išmano.)

Galvoje sukasi visokios iš nežinia kur atėjusios ir kur einančios mintys, kartais net nusistebiu, kad jos tokios apskritai mano galvoj gali suktis. Bet pliusas - sapnai įdomesni. Anksčiau nesapnuodavau nei plaukiojančių žuvų nukapotom galvom, nei apie kojas kaip gyvatės/žmonės ar net nežinau kas besiraizgančių nepadarytų darbų, nepriimtų sprendimų, neaplankytų renginių, neištartų žodžių, nei visiškai neracionalaus džiaugsmo matant kaip dygsta žolė oliziukuose, nei kitų nenormalių vaizdų. Aišku, anksčiau neturėjau ir veiklos pilno kalendoriaus (kaip šiandien juokavom - jei norėtume nuvažiuot į Minską, laiko turėtume - penkiolika minučių šiandien, pusvalandį rytoj, dvi valandas sekmadienį ir taip toliau..).

jei sparnai - tai iš žemės,
jei ranka - tai tuščia,
nes kitaip bus sunku išsigelbėt iš čia.

Tarakonai.

Vienu metu buvau išsigandusi, kad dingo netoli barako nameliuose ant ratų gyvenę rastamanai. Bet paskui, vieną vakarą einant namo ant žemės palei sieną sėdintis ir šunį už pavadžio laikantis keistos išvaizdos vyras man pasakė "excusez-moi, mademoiselle", ir aš supratau, kad rastamanščikai niekur nedingo. Jie - kaip IKI, kurios čia irgi nėra, - arčiau namų.

Šiandien sužinojau kaip prancūziškai yra "ruonis" ir išmokiau argentinietę pasakyti "namelyje ant ratų prie kepyklėlės yra tarakonas". Paskui pabandžiau įsivaizduoti ją taip sakančią kokiam nors pirmą kartą matomam lietuviui. Fantastika. :-DD
Šiaip iš tikrųjų aš visą šitą postą ir parašiau tik tam, kad galėčiau tuo pasidžiaugti.

Tarakonų nėra pas mane. Čia jums ne Vilniaus Niujorkas ar čiurlionkė. Nebe tie laikai :) o šiaip tai man reiktų eiti miegot, nes jau vakar mažai miegojau. Reikėjo, mat, su ispanais maklinėti pirmyn atgal po miestą.

vietoj kalbos istorijos.

Aš visada norėjau parašyti knygą. Tokią gerą, kad net galėčiau pasirašinėti naujai sugalvotu (todėl kiek normalesniu nei tas, kurį raitau dabar) parašu.

tik mano visi siužetai banalūs

nes aš dar niekad neparašiau jokios nuoseklios istorijos

kuri būti kiek ilgesnė

išskyrus tą, kurią rašiau vaikystėj,

kai dar rašyti nemokėjau,

todėl tiesiog vingiavau po sąsiuvinį

pataikydama į eilutes

bet tada kažkas pamatė, kad rašau,

ir nusprendė, kad reikia mane išmokyti rašyti,

tai nuo to laiko nebeparašau nieko ilgo,

nes rašau raidėmis, o ne vingeliais,

ir raidėmis rašyti sunkiau

Vėl truputį norėčiau būti princese. Kai niekad nesi buvęs, visada labai norisi. Nors trumpam. Nešiočiau tiarą, turėčiau desertinių šakučių, žinočiau kaip ir kada naudotis trimis skirtingais šaukštais, man darytų manikiūrą ir aš mokėčiau joti žirgu.
Jau turiu gimtadienio pilį. Pradžia yra, n'est-ce pas? : )

Vilniuje. #1

Labas vakaras, mielieji :)

Taip taip, vakaras. :-D nesvarbu, kiek valandų rodo laikrodis ant mikrobangės šalia manęs.
Sigita kažkada nelabai seniai klausė, gal aš kitoje laiko juostoje gyvenu :-D na, man visąlaik atrodė, kad Lietuva visa sutelpa į vieną laiko juostą, bet, matyt, būsiu į laiko duobę pataikiusi.

Jei tiesiai šviesiai, tai seniai rašiau kažką šiame bloge (kurio, poolparty, net template'ą atnaujinau ;D Tiesa, buvau pati tai užmiršusi, na, bet smagu kai dar sugebu save nustebinti :-D ).


Kaip čia aš gyvenu?.. Gyvenu gerai. :-D taip, iš tiesų, visai neblogai taip.
Paskaitos įdomios/gana įdomios. Na, šiandien per antikinę literatūrą buvo kiek sunkoka mėginant neužmigti, bet labai tikiuosi, kad situacija po savaitės pasitaisys. Užtat per kalbotyrą nupiešiau puikų Songoką Songohaną Apu. Jis vėžlys, nors pagal ee koks ten tas multikas/istorija? aa. "Dragon Ball", taigi, pagal šitą multiką/istoriją turėtų nebūti vėžlys, bet vardas atsirado vėliau nei kūnas. :-D
Antradienis šiaip yra pati puikiausia savaitės diena (jei šis sakinys tai sugebėtų, jis varvėtų nuo ironijos pertekliaus :-D ). Nuo 9 ryto iki ~18.30 val. universitete. Dienai einant į pabaigą apima tokia savijauta, lyg ten ir gyvenčiau :-D Pasibaigus paskutinei paskaitai nesinori net pagalvoti apie mokymąsi. :-D


Prisijungusi prie vieno tinklalapio netikėtai atradau, kad "renginys", apie kurį gana senokai galvojau, bus jau rytoj. Galvoju ar išdrįsiu nueiti, ar ne. ;-DD Oui oui, galiu ir neišdrįsti, nes kol kas nežinau nieko, kas galėtų man palaikyti kompaniją ten einant. Bet bus matyti pagal mano nuotaiką ;) Jei jausiuosi ryžtingai, tada viskas bus ok. ;-D

Vilniuje oro balionų tiek, kad netgi ima nusibosti į juos žiūrėti. Pala, ką ten "žiūrėti"? Vien matyti nebeįdomu :-D O kai nebenori matyti, tai ir nebežiūri.
Kamčiatkoje mačiau ant vieno kambario langų baltomis raidėmis užklijuotą užrašą "negražu žiūrėti". Gerai atrodė. Ir išvis. Eidama nuo vieno iš Kamčiatkos barakų iki stotelės sutikau netikėtai daug seniai matytų, bet pažįstamų veidų. Užtat šiandien univere visą dieną mėginau susitikti vieną draugę, bet matyt dėl to, kad nesusitarėme dėl tikslių susitikimo vietos ir laiko, bei kadangi nelabai gerai žinau kaip ji atrodo, sutikti jos nepavyko. ;-D (kam nors keista kodėl? :-D )



Tokiu retoriniu klausimu turbūt ir baigsiu. (:
Kaip gyvenate jūs visi, kas bent sekundei kitai užėjo į šį blogą? ;-D

Vasarai?

Paskaičiau keletą blogų.
Įdomių ir visiškai netikėtai atrastų. Net nebesuprantu kaip man išvis juos pavyko rasti :-D~

Bet radusi labai džiaugiuosi.
Įkvėpė mane tie blogai. Dabar viduje (nepaisant visų nesąmonių, su kuriomis čia šį vakarą susidūriau) toks užsidegimas--užsispyrimas--pasitikėjimas--noras--etc .
Jėga, tikiuosi, užsiliks ilgai.
Arba reikia neleisti išnykti. Turiu idėją, reikės pamėginti, gal ims ir pavyks.

Šiandien paskaičiau vieną rimtą failą, susijusį su studijomis. Atsižvelgiant į jį reikia pakoreguoti planus dėl važiavimo į Vilnių (dokumentai, etc. ), kad nereiktų lakstyti pirmyn atgal.
Ir sugalvojau ką rašysiu pirmu numeriu. Damn, konkursai ten (bent jau ligi šiol būdavo) velniškai dideli, bet gal aš to iš tiesų ir noriu? :)

Savaitgalį laukia dar viena tūkstantmečio kelionė. Su tūkstantmečio metraščiu-dienoraščiu irgi stumiuosi į priekį. Patinka man jis visai, tik niekaip neapsisprendžiu dėl šriftų. Lietuviškų irgi sunku rast, nors jau netgi išmokau sukurti šriftams raides. Tik panaudot dar neišeina. :-D Ir šiaip -- greičiau sugalvoju idėją, nei jos įgyvendinimo būdą.

Noriu saulės, ežero, miško, kelionių, muzikos..
Padorių atostogų!

NATO.

Pasipiktinau.

Negana to, kad turiu tik tiek laiko, kiek liko šiandienos, išmokti beveik visam (be 21 puslapio (kai lieka dar 251-nas) ) istorijos vadovėliui (mūsų mylima istorijos mokytoja, kad ją kur, maloniai susižavėjusi ribotomis šiandieninėmis mano istorijos žiniomis, lygiai taip pat maloniai pažadėjo mane pasikviesti rytoj į pirmą suolą priešais ją pažaisti žaidimo "Aš, tu ir knyga"), bet dar mokytoja klausinėdama manęs nori, kad aš atsakinėčiau klaidingai. :-D rimtai.

Štai pavyzdys: klausia ji manęs apie Šiaurės Atlanto sutartį. Aš jai ir sakau - pasirašyta prieš 60 metų balandžio 4-tą dieną, tada ir įkurta NATO; šalių narių yra 28; Lietuva įstojo 2004 metais. Ji man sako: bet NATO diena tai kovo 28-tą, ir dar pavardija kaip masiškai valstybės stojo į NATO. Klausausi ir  galvoju - kažkas čia ne taip, bet nesiginčiju. O faktai sako štai ką:

The North Atlantic Treaty Organization (NATO) French: Organisation du traité de l'Atlantique Nord (OTAN), also called the (North) Atlantic Alliance, is a military allianceestablished by the signing of the North Atlantic Treaty on 4 April 1949.

Tiesa, dar yra ir kita pusė: 

2004 m. kovo 29 d. Lietuva įstojo į NATO (North Atlantic Treaty Organisation – Šiaurės atlanto sutarties organizacija). 

Matot? Matot? 29-ta, ne 28-ta. :P Nors šitą dar atleisčiau.

Taip, kad aš vis tiek teisi. Ir NATO yra 28 narės.

Beje, manau, kad šitiek teksto perskaityti ir įsiminti per vieną vakarą yra fiziškai neįmanoma. Šiandien susimoviau per dvi pamokas, per vieną ne, kitos nesvarbu. Ryt galbūt leisiu sau susimauti (vėl) per istoriją, per anglų - ne, o toliau vėl nesvarbu.

Okei, let's everybody enjoy history.

Norai.

Noriu pieniško ledų koktelio su šviežiomis braškėmis, saulei šildant pasivaikščioti Vilniaus ir Kėdainių senamiesčiuose bei Biržuose, žinoti, ko noriu po mokyklos, ir pernakvoti prie ežero.

Dar norėčiau susitikti visus melejoną šimtą metų nematytų ir beprotiškai pasiilgtų žmonių, paplaukioti baidare, gulėti prie vos rusenančio laužo ir stebėti žvaigždes, miegoti prie jūros kopose (ir kad nelytų miegant :-D ) ir dar šiobeito.

Longman.

Kaimynai kasa sniegą ir pila jį į mūsų kiemo pusę. Sumaniau, kad ryt, prieš 17 val reikėtų sukasti visą tą sniegą atgal pas juos, tik nežinau, ar ant įvažiavimo į kiemą reikėtų suversti, ar ant įvažiavimo į garažą. Bet kokiu atveju, būtų visai evil, juokinga man, vargo jiems. Ai, ir nedraugiška dar, bet tai, ką jie daro, irgi nepasižymi begaliniu draugiškumu. ;)


Longman Dictionary of Contemporary English jėga. Ir žodynas, ir kompaktai.
Kuo toliau aš žiūrinėju programą kompakte, tuo labiau plečiasi mano akys, ir tuo labiau ji man patinka. (Lolačka, o tu čia gerai :o :D ) Čia beveik naujas hobis :D



Vokiečių kalba man nepatinka, ir ką vokiškai pasakyti apie socialinę kompetenciją aš irgi nelabai žinau. :-D Aišku, gal, jei labai panorėsiu ir liausiuosi žavėtis Longman'u, ką nors ir sukursiu. O gal ir ne. ;D

Vietos diagnostika.

Muzika per lietuvių iš opus3 kvepia atostogomis.

ir dar kartais Gravel groja (per kompą). O Nick Cave kažko nenori eiti į kompiuterį. Vareva. Padarysiu Mahometo-kalno atvejį ir viskas suvaikščios į vietas.



Kažkaip šią savaitę (nelabai teisingai pavadinau, nes ta 'savaitė' nei prasidėjo pirmadienį, nei truko septynias dienas. Ne pirmą kartą pastebiu, kad kažkaip įdomiai skaičiuoju laiką. Sugalvočiau laikui kitokius pavadinimus, pačiai aišku būtų, bet niekas nesuprastų ir kas nors paprašytų paaiškinti, o aiškinti viską kaskart iš naujo erzina. Be to, ir taip aplinkiniai kažkaip kreivai į mane žiūri. Vareva, tegul žiūri. Jie žvairi liks, ne aš. Taigi, palieku savaitę savaite) mačiau neįprastai daug straipsnių temomis 'Lietuvoje labai blogai', 'Lietuvoje ne taip blogai, kaip visi kalba' ir 'aš-buvau-šalyje X-tai-ten-viskas-kitaip-ir-lietuviai-galėtų-daug-pasimokyti'. Neaišku, kas kuriame straipsnyje yra teisus, bet niekas nesakė (o jei ir sakė - na ir kas?), kad yra tik viena tiesa. Kiek reikia, tiek yra. Tuose straipsniuose jie visi savotiškai teisūs. Bet jei tiki viskuo, ką skaitai, geriau išvis neskaityk.
Minčių nepabaigsiu, nebemoku.


Kvaila 'be-pinigų-nė-žingsnio' tvarka. Ką man daryti, jei aš noriu nieko neveikti ir gerai gyventi?
Turiu gal kokius tris būdus, bet tada reikia man pasiauginti storesnį kiautą, kad nekreipčiau dėmesio, ką sakys visi, kurie mane pažįsta, nes iš tų keleto šimtų žmonių gal trys supras, o du iš jų niekad taip ir nepasakys, kad suprato. Ai, ir dar kol kas aš bijau visa tai daryti.
Nebijau to, kas būtų, jei pasielgčiau, o bijau to, kad atsiras kas nors, kas sugebės mane perkalbėti. O tada jau reikės išklausyti penkiasdešimt 'aš-tau-sakiau,-kad-taip-bus' ir dar šimtą 'aš-jau-prieš-tai-galvojau,-kad-tau-nieko-neišeis-tik-nenorėjau-sakyti'.

Viskas, užteks tikriausiai.

Ačiū, herojai, už dėmesį. (bow)


*Gravel - Nobody knows
*Gravel - Lucy
*The Good, the Bad & the Queen - History song