Bermudai.

Žiūrėti Bermudai. didesniame žemėlapyje


Pasinaudojau mylimu Google'u ir sukūriau apytikslį žemėlapį. :)

Ai, ir užmiršau parašyti, kad čia yra palaimingasis mūsų žygio "Bermudai: kančių keliais" maršrutas. :)
Yay us!


Pasipiktinimas:
nusiperki keturis "Magijos" sūrelius, du mėlyni, du raudoni. Paimi raudoną, pradedi valgyti, jau tikiesi pajusti aguonas, o ten - (blyn!) braškių skonio! :x
Piktinuosi. Sukčiai.
:-D

Pilnas žygio aprašymas su nekuriais trūkumais. :-D

Tak.

Pasiruošimas žygiui, sprendimas, dalyvauti ar ne, ir patekimas į autobusą buvo penkiskart sunkesnis nei visas žygis.
Apie tai, kaip aš gal savaitę žudžiau Si, nežinodama ar važiuosiu ar ne, nekalbėsim. Negražu gi pateikti apie save tokius faktus, nei šiaip, nei taip gi jie atrodo. Žodžiu, susitarėm, kad važiuosim, pasakėm tai Tomui ;D . Aišku, dar ir šiaip paskelbėm šitą žinią dar ir kitiems žmonėms (reikėjo gi vietų autobuse ir šiaip), va o tada, po kokios dienos kitos, prasidėjo mūsų dvigubas išvykimas į žygį.

Tiesa, apie tą mes - manęs nekamuoja Golumo - Smygolo sindromas, ten aš ir Si.

Iš Tauragės važiavom dukart. Pirmą kartą, ~16.40 val., kokius tris metrus, antrą (17.30) - iki Kryžkalnio. Nes tokiu metu kauniečiai, iš Kauno neva išvažiavę 16 val., stovėjo prie Megos. ;-D Bet nieko čia tokio, užtat gavau arbatos, pamačiau daug visokių nesąmonių (ir sąmonių, šitų gal net kiek daugiau ;-D, priklauso kaip pažiūrėsi) internetu .
Kryžkalnyje išlipom, užlipom ant tilto, ir prasidėjo tada pokalbiai telefonu.
Būtų viskas ėjęsi (<<<-- yra toks žodis? ) greičiau, jei būtume žinojusios, kad autobuso nė nereikia stengtis pamatyti kur nors autostradoje, nes jie važiuoja kitu keliu (Einu mokytis geografijos iš naujo, gal tada ilgiau prisiminsiu, kad pro Raseinius autostrados nėra). Ir kažkodėl Algis dar mėgino mus įtikinti, kad mes stovime ne toje kelio pusėje, bet mes stovėjome gerai, be to, ką jis, tamsią naktį mirksėdamas žibintuvėliu ir (!) mojuodamas striuke (!) gali gudraus pasakyti? :D
Autobusą radom sėkmingai. Net vietų sėdėjimui. (ačiū!)


Į Dovilus atvažiavome kažkada. O, radau. 19:50 val.
Nužiūrėjau nuo to, ką Si parašė, ir nusprendžiau paminėti dėmesio vertą faktą: ten iš tiesų visi buvo susitarę nesakyti mums, kad atvažiavom tiesiai į žygio vietą, tipo, būk pasiruošęs iškart (čia, ką, pagal šūkį 'budėk!' ? :D ). Bet gal ir gerai, o tai būtų per karšta buvę.

Žygį pradėjome 21 val., o visą laiką iki tol stovėjome rikiuotėje. Saulėgrąžos, pokalbiai.. :-D
Ėjom per ledą -- sniegą -- vandenį -- vandenį po ledu -- vandenį po sniegu -- žemę -- snieguotą žemę -- plentu -- pamiršau.
Daug kas aplink griuvinėjo, slydinėjo, mėgino nusisukti kojas ir šiaip.
Vienas checkpoint'as buvo 7,3 km. Vyrukai stovėjo apsirengę tų laikų (oh crap! Net nepapasakojau, apie ką tas žygis! Hm, gal vėliau papasakosiu.) uniformomis, ženklas melagingai skelbė 'Memel 5 km' ;-D

Tada, rodos, 13 kilometre, buvo arbata. Sssssaldi saldi arbata. Dar kažkas šaukė 'niekas su manim nedraugauja!' (ar kažką panašaus, kas labiau tikėtina), kas sukėlė mums daug juoko, o tam šaukliui - sakinį 'čia ne bajeris!' (ok ok, vėl kažką panašaus).
Po dar kokio kilometro nusprendėme pagrybauti ir nusukome į ne tą pamiškės keliuką. Vietoj gražaus ir snieguoto (=neslidaus) pasirinkome tokį mielą, kurio susidarymas man vaizduotėje dabar piešiasi taip: pravažiavo dyyydelis dyyydelis traktorius, paliko kelyje giliaaas giliaaas vėžes; prilijo ar ištirpo sniegas, pavirto vandeniu; jis užsitraukė plonu leduku; pasnigo; vanduo po ledu tyvuliuoja ramus, apsimeta snieguota neslidžia sausuma ir laukia, kas ant jo užlips. Užlipo visi. Vėžės gilios, vanduo bėga pro bato viršų ;-D .
Klaidą, po gal 100-200 metrų ištaisėme, grįžome. :-D Bet užtat smagu prisiminti dabar ;D

Pamiršau dar paminėti, kad, mums dar nepradėjus žygio, mažiams (25 km leido eiti tik 16 ir vyresniems; apie vieną (?) sukčių istorija mandagiai nutylės :-D ) buvo likęs eiti gal koks kilometras.


Šiaip pats žygis - tai devintasis savanorių žygis 1923-iųjų Klaipėdos sukilimo dalyvių keliais. Šiemet 'trasa' - Dovilai--Klaipėda, tiesiai pro aplinkui.


Žygį baigėme lygiai 2 val nakties (kas nespėjot pagal šitą puikų mano laikrodį, tai jūsų laikas ne toks ;-D ), į kolegiją, uoj, atsiprašau, Klaipėdos aukštąją jūreivystės mokyklą grįžome prieš trečią val ryto.
Tada - maistas, UNO, miegas. Nors toks ten ir miegas - kas nori, tas šneka -- rėkia -- šaukia -- šviečia -- valgo -- etc. ;-DD Bet, kad ir kaip būtų keista (?), tai netrukdė trūkinėjančiam miegui. :-D


O kitą dieną - minėjimas Klaipėdos skulptūrų parke, pasimetimas :-D, vėlavimas į autobusą, kolegija (damn it!), Melnragė (jūūūra..), autobusas ir 16.30 val buvau namie (ar bent jau Tauragėje, gerai nė nebežinau).


Keistas tas žygis, kitoks nei praeitą kartą, bet smagus.
Dėkui, kas ėjot. :-D


Ai, ir Tomas pagaliau atidavė mums prizus! Ne visai tokius, kokių prašėm (tiksliau, visai ne tokius :-D ), bet prizai yra prizai. Ką verdam katiliuke? ;D

Grožis ir žygis.

Šokit šokit, ugnys, miško dvasios saugo.
Balto vėjo vaike, debesys ant kalno,
Te dangus ir žemė mūsų dvasią saugo,
Šokit šokit, pušys, legenda pasaulio.

Retai randi ką nors tokio gražaus.



Rytoj vakare išvažiuoju į žygį. Tokiame pačiame buvau ir seniau, mano pats pirmas post'as šitame bloge yra iš to žygio.

4 dalis. Žygis. Pasakei ir prisnigo.

Ketvirta dalis.
Klaipėda - Kryžkalnis - Tauragė

Grįžę prie autobuso, įsėdome į jį ir pajudėjome namų link.
Važiuojant pradžioje Zeba skaitė lapą, kas kiek nuėjo ir tuos, kurie nuėjo ne visą žygį (7 ar 15 km) šaukė vardu ir sakė 'Gerbiu!' :).

Kaip ir atvykstant į Klaipėdą, taip ir išvykstant iš jos buvo linksma, juokinga ir dar visaip kaip.

Mane su Gintare paleido Kryžkalnyje. Nespėjusios į vieną autobusą, palaukėme dešimt minučių ir išvažiavome antru, prieš tai atsisveikinusios.

Taip ir grįžom.
Kojas skauda ligi šiol.

* *
Žygis vyko : sausio 15 - 16 d.
Vieta : Tauragė - Kryžkalnis - Klaipėda - Kretinga - Klaipėda - Kryžkalnis - Tauragė
Žmonės : Aš (Milda), Gintarė, Neringa, Daiva, Vytc, Kęstc (Zeba), Gerda, vad. Eglė, vad. Algimantas ir kiti..
Tikslas : pasiektas :D
* *

3 dalis. Žygis. Dangus pranašauja vėją.

Trečia dalis.
Klaipėda

Ū-ū.
O ryte slapčia pasidžiaugiau, kad nepilnamečiams ginklų neišduoda, o tai būtų įvykęs kraupus kriminalas. Mat 6.43 val. mažiai atsibudo, atsikėlė, užsidegė šviesą ir ėmėsi tvarkytis bei vaikščioti. Na, o miegant ant sporto salės grindų ne ne ne, ką jūs, visai nesijaučia, kai kažkas vaikšto.. Žodžiu, miego buvo daug.

Stūmėm laiką.
Pusryčiavome.

Prieš vidurdienį išsiruošėm į miestą dalyvauti minėjime, kur, beje, irgi atrodėm baisiausiai juokingai, stovėdami šalia kareivukų ir šaulių. Kodėl? Nes jie uniformuoti buvo, o mes šiaip tokie (neturim gi žieminės uniformos..).

Tačiau Oskaro, Grammy, Emmy ir dar šio bei to vertas buvo pats išvažiavimas iš marichotkės.. (intriga, a?)
Atrodo, norint išsukti iš marichotkės kiemo nereikia didelių gabumų. O su autobusu?
Kad ir kaip ten bebūtų, vis tiek įmanoma autobuso 'kampu' užkabinti gana prabangų automobiliuką, išdaužti jam vieną žibintą, įlenkti šoną ir nuvažiuoti? :D

Po tokių įvykių, pasibaigus visiems minėjimams, mums buvo pasakyta grįžti į marichotkę palaukti, nes vairuotojas policijoje, arba laukti prie autobuso.
Mes septyni nuėjome į IKI, truputį palaukėme prie autobuso ir nuėjome į marichotkę. Kaip tyčia, vos atėjus, teko grįžti atgal, nes grįžo vairuotojas :). Bet, et, negi gaila? :)~

2 dalis. Žygis. Sveikinam rytą!!!

Antra dalis.
Kretinga - Klaipėda

Kretinga tai Kretinga.
Tik važiavom mistiškai sudėtingai ir ilgai. Sudėtingumas pasižymėjo ilgalaikiais bandymais išvažiuoti, daugybe susuktų ratų ir itin nemanevringu bandymu parkuoti autobusą (nors, tiesą sakant, tas bandymas dar buvo manevringas :D. Nemanevringumas vėliau daug labiau išryškėjo).

Suėję į kažkokią tai salę paklausėme įvairių diedukų kalbos apie žygį: kas čia per proga, kad jis yra, kaip vyks, kas vadovaus ir t.t. . Po tokių visokiausių kalbų išėjome į lauką, kur turėjome rikiuotis.

Žygis prasidėjo 21 val.

Žygyje be mūsų dar dalyvavo daug šaulių, kareivukų ir t.t. Kaip jau aišku, šauliai ir kareivukai išsirikiavo nepriekaištingai. Užtat mes puikiai juokėmės. Kur čia nesijuoksi, kai aplink skamba 'Po tris išsirikiuot!', o Zeba mums sako: 'Skautai! Jūs saugūs!' bei 'Žengte marš' ir Zebos 'Skautai, einam!'

Ėjome iš pradžių šaligatviu, kol išėjome iš Kretingos. Po to pasukome kažkokiais šunkeliais/dirvonais/laukais/miško takais/keliu/plentu. Tiesa, kada atsirado plentas, niekas tiksliai nežino. Tik faktas, kad po to, kai sustojome pavalgyti.

Valgyt sustojome po 15 km. Aš, Daiva, Zeba ir Neringa maisto punktą buvom praėję netyčia, tad gavom grįžti; Gintarė su Vytu buvo atsilikę, tad jiems kažkas pasakė, kad maistas ten pašonėj ir grįžt neteko; Gerda buvo pasitraukusi iš žygio ir sėdėjo automobilyje.
Valgyti davė kareiviškos košės (kurią, kaip manome, verda tik tokių renginių metu :D ) ir saldžios (nežinau, kaip kitiems, bet, kadangi aš visąlaik geriu be cukraus, tai man buvo saldu) arbatos. Sėdėti buvo gerai ;>.

Galų gale vis tiek išsiruošėme išeiti.
Tiesa, pamiršau paminėti, kad nuolatos pūtė klaikus vėjas (gi žadėjo uraganinį, tai ko norėt..), retkarčiais pasitaikydavo pelkių, buvo net ėmę ledukais iš dangaus krist.
O dėl Sveikinam rytą!!!, tai čia buvo bene viso žygio skautų hitas :D. Du žodžiai (paskui atsirado ir netgi papildoma viena eilutė: Saulė kils, bu-čiuos tavo akiųųų).

Ženklas 'Klaipėda 7' pradžiugino daugelį, mat tie 7 reiškė kilometrus. O eiti, oj, kaip nebesinorėjo.. Visi išsimėtė kas kur, vėjas nešė į šoną nuolatos, kojos skundėsi.
Užtat kai nuėjome visus 25 km buvo taaaaip smagu.. :>~

Dalį kelio iki marichotkės parvežė tas kareiviškas mašiniukas, už ką buvom tikrai dėkingi ;).
Įėję į marichotkės sporto salę garsiai sudainavom dainą ir šiaip meiliai pasišaipėm iš tų, kurie neperėjo.

~2.30 baigėme žygį. Marichotkėj buvome ~3 val.

Ketvirtą nakties jau gulėjom miegmaišiuose ir tyliai saldžiai galvojom apie miegą.

1 dalis. Žygis. Septyniolika minučių.

Pirma dalis.
Tauragė - Kryžkalnis - Klaipėda

Gintarės broliui vairuojant, aš su Gintare (žodžiu, mes) nusigavome į Kryžkalnį. Kauniečių laukėme viso labo tik kokias keturiasdešimt minučių. Matyt, tiek trunka tuoj :), bet tai nesvarbu.

Bene vieninteliai pažįstami žmonės autobuse buvo Daiva, Neringa, Vytc, Kęstc (Zeba) ir Gerda.
Sėdėjome autobuso gale, he he.

Klaipėdoje mus nuvežė į marichotkę (Jūreivystės kolegiją), kur pasidėjome daiktus. Ten turėjome ir nakvoti grįžę naktį.
Visi, išskyrus mus septynis, ruošėsi važiuoti prie jūros, tada į laikrodžių muziejų ir dar velniai žino kur. Mes nuėjom į S. Nėries 10, tada - prie jūros. Prie jūros pūtė puikiai stiprus vėjas, bangos vis bandė nuplaut batus, ko stengėmės išvengti. To lyg ir išvengėm, bet vieno - garantuotai ne (išskyrus Neringą ir Zebą): emm.. truputį pasimaudėm po tokia mažyte banga.. Visų nugaros buvo šlapios, bet baisus čia, mat, nuostolis.. :D

Pasivažinėjom autobusais kaip zuikiai (po dvidešimt centų bilietų nėra - tai nepirksim išvis :D ) ir grįžom į marichotkę. Ten gavom kondensofkės bei šprotų (puikus derinys, a? :) ) ir atsigulėm pailsėt, kas ėjosi sunkiai.

Dar susitikome su Agnyte :>~

Septintą valandą išsiruošėm kelionei į Kretingą.
* *