Lietus.

Išsigąsti lietaus, stipraus vėjo, pūgos, trupučio pastangų (ypač kai jos ne tavo), draugiško pasiūlymo..
"Išsigąsti"? -- Taip, "išsigąsti".
Kvaila, pritariu. Todėl taip nedarau.
---- ---- ---- ---- ---- ----

Būna, kai lyja, o dangus būna geltonas geltonas.
Būna, kai saulė kyla, o dangus būna raudonas raudonas.
Būna, kai pamokos metu kas nors kumštelį į šoną, parodo į langą, o dangus toks violetinis, toks toks..
Būna, kai graži diena, o dangus toks mėlynas mėlynas.

Būna, kai lyja, o dangus būna juodas juodas.
Būna, kai saulė kyla, o dangus neleidžia į ją pažiūrėti.
Būna, kai pamokos metu kas nors kumštelį į šoną, parodo į langą, o dangus nieko gero nežada.
Būna, kai graži diena, o dangus toks blankus.

If I were rain, I would be all wet.

Ir vis žiūriu, vis žiūriu, ar dangus gabalais į žemę nekrenta.

Žvaigždės.

Stebėjau žvaigždes. Trys iš žvaigždžių buvo lėktuvai. Vienas skrido, du mirksėjo šviesomis ir tarsi nejudėjo.
Kažkas kitas matė juos judančius. Kažkas nematė nei vieno.

Ėmė judėti ir kiti du lėktuvai.
Reikėtų dažniau padraugauti su žvaigždėmis.

Prisimenu, vasarą prieš dvi naktį gulėjome ant žolės prie gęstančio laužo ir nekalbėdami žiūrėjome į žvaigždes.
Tai liko man vienu gražiausių prisiminimų.

Keturi lėktuvai.
Ir ilgainiui žiūrint padaugėjo žvaigždžių.


Jauno mėnesio dvasia
tavo jūros gelmėse tūno.



Patinka man šie metai: dar dėl nieko nesigailėjau, tik į Biržus vis dar noriu.
Ir dar noriu per Kalėdas naktį paskraidyti lėktuvu. Turėtų būti gražu.

Klausimai.

Mano kiemo pačiam vidury
visą rudenį lijo lietus.

Kas priverčia žmogų keistis?
Kas sukelia tuos vaizdus užmerktų akių vokuose?
Kas paryškina sapnus taip, kad sapnuodamas manai tai esant tikrove ir sapne neigi, kad tai - sapnas?
Kas suteikia jėgų viską keisti, grįžti prie tos senos veiklos, kuri patiko, palikus tą, kurios nebereikia, nes jis nepatinka?
Kas suteikia jėgų tikėti, kad viskas pavyks?
Kas verčia manyti, kad atėjo laikas kitam gyvenimui, o kartu su laiku - ir minėtasis kitas gyvenimas?

Nubauskite mane už šitas mintis.
O tada už bausmę leiskite mane prie jūros, save išvysti jos drumstam vandeny.

Och, vanduo.
60.
Trečią parą medus nuo blakstienų laša.