antradienis, lapkričio 24

Dangaus sunkumo.


Šiandien debesys yra taip velniškai arti žemės, ir dangus atrodo labai sunkus. Stengdamasis atrodyti lengvas jis skaidosi į tuos baltus debesis, bet jie, baltai boluodami vakaro tamsoje, atrodo tik dar liūdnesni.
Už mano lango daug miesto šviesų. Nematyti jokių didelių reklamų ar ekonomiškai svarbių objektų, tik daugiaaukščiai namai ir šviečiantys automobilių žibintai. Pačios draugiškiausios šviesos. Kažkas kažkur skuba, iš kažkur grįžta, kažko laukia.. Ir suspėja, ir sugrįžta, ir sulaukia.

Liūdniausia gyventi vienam yra dėl to, kad grįžtant niekas nelaukia. Gal dėl to taip ir norisi šuns. :}

Ir nuo savęs taip kartais daros šalta, kad noris apsigręžt ir bėgt,
o pakeliui nušvilpt kieno nors paltą su šiluma dar plakančios širdies..

Kartais prisimenu mano pačios išvestą teoriją apie žiurkėnukus. Kaip nelinksmai teisinga ji tais kartais atrodo..
Dar kartais norisi sau įspirti ir gerai papurtyti. Ir rėkti: "Atsibusk!!!"
Ir dar retkarčiais norėčiau būti kuo nors kitu, o ne savimi. Gal bent kartais būtų lengviau. Nors, kaip pasakytų turbūt kiekvienas, nė velnio ne lengviau. Visi mes turime kokių nors problemų, vieni didesnių, kiti mažesnių, tik svetimos jos dažnai lengvesnės atrodo.

Dar norėčiau, kad kas nors ateitų ir pasakytų: va, viskas, imkis šito, tai tau patiks, tai tau tinka. Tai - tavo pašaukimas. Ir aš imčiausi, ir man patiktų. Surasčiau gyvenimui tikslą. Gal taip gyventi nebūtų įdomu, bet kartais aiškumo bei užtikrintumo dėl to, ką darai, norisi daug labiau nei įdomumo. Nes žinočiau, kad pasirinkau teisingai.
O gal todėl ir kamuoja mane šitos dangaus sunkumo mintys, kad padariau kažką ne taip, pasirinkau ne tą ir nusprendžiau klaidingai? Bet kodėl tuomet svarstydama visokius kitokius pasirinkimus aš apie nei vieną iš jų negaliu pasakyti: "Šitai yra tai, ko aš ieškojau!" .
Jie čia pat, tik reikia stipriau užsimerkti.


Manau, viskas dėl tų šiandien išgirstų (de)motyvuojančių žodžių.



O gal reikia vieną dieną surašyti visus sugalvotus planus ant vienodų lapelių, juos užversti, sumaišyti, aklai ištraukti ir, nieko nepaisant, imtis juos vykdyti?
Kuomet tave sienos prispaudžia, gelbėtis reik per lubas.

* Andrius Kaniava - Po baltu sniegu
* Domantas Razauskas - Tie, kur šiandien gimė

O ar Jūs esate patenkinti tuo, kuo užsiimate? :>