Baltoji naktis

Sako,
Vilniuj nebūna baltųjų naktų?
Netiesa, netiesa…
Ant stogų apsnigtų ir ant medžių baltų
Žvilga, žėri mėnulio šviesa.
Tavo plaukus, akis
Spinduliais palytės pilnas mėnuo,
Pro langą slenkąs
Miela, galva priglausiu prie tavo širdies
Ir bučiuosiu baltąsias rankas
O! Kaip gera, ramu
Po dienų įtarių
Ir po priekaišto žodžių sunkių
Kaip svaiginanti vyną aš vėlei geriu
Gerą šilumą tavo akių.
Tu - ramybė ir džiaugsmas,
Skaidrus spindulys neramiajame mano kely.
Aš, galbūt, niekados
Nepajėgsiu suklyst tiek,
Kiek tu man atleisti gali.
Ir ne mėnuo man šviečia šią naktį,
O tu!
Įstabi tavo meilės šviesa.
Sako,
Vilniuj nebūna baltųjų naktų
Netiesa,netiesa…

Antanas A. Jonynas



* * *
Dainuojamosios poezijos festivalio "Tai - aš" baigiamojo koncerto ryškiausias įspūdis:)