Gera rytais stebėti dar po nakties neprabudusį miestą.
Jis lyg žmogus: rytais tylus, užsimiegojęs, dar kažką sapnuojantis ir ne visad suprantantis, ar tai jau rytas, ar dar naktis; dienomis pilnas jėgų, juokaujantis ir beveik visada toks, kokį mes įpratę jį regėti, nebent kartais susimaišo diena su naktimi ir parodo savo tamsiąją pusę; naktimis jis tampa nebepažįstamas, kitoks nei diena, paslaptingas ir besislapstantis, o kartais, po ilgo ramybės maratono, - velniškai pašėlęs.
14/07/10 06am
