šeštadienis, gruodžio 29

Fwd: "Gintariniai irklai 2005".PART 2

---------- Forwarded message ----------

Date: Aug 23, 2005 8:41 PM
Subject: "Gintariniai irklai 2005".PART 2



Taigi - part 2
Tik ne likusi stovyklos dalis, o žadėtoji istorija, papasakota begulint ant kalno..

Gyveno kartą avis. Ji jautėsi labai silpna ir pažeidžiama, vis bijojo, kad kas jos neužpultų. Vieną dieną ji paprašė Dievo, kad šis duotų jai ką nors, kuo ji galėtų apsiginti.
Dievas pasiūlė duoti jai aštrias iltis.
- Ne, - atsakė avis, - kaip jas turėdama aš galėsiu skabyti skanią ir sultingą žolę?
- Tuomet gal nori didžiulių ragų?
- Ne, - vėl atsisakė avis, - juk tuomet manęs niekas nenorės paglostyti..
- O gal galiu į tavo liežuvį įdėti nuodų?
- Oi, ne.. Visi manęs vengs lyg kokios gyvatės..
- O gal tau duoti stiprias ir aštrias kanopas?
- Tikrai ne.. Dar sugalvosiu kam nors įspirti..
Dievas nustebo:
- Tai kaip gi tu sužeisi savo priešus, jei nenori nieko, ką tau siūlau?!
- Sužeisti? Aš nenoriu nieko sužeisti..

Tuomet avis nusprendė, kad nieko jai nereikia. Ji ir toliau gyveno kaip gyvenusi.
Taip ir mes - norėdami apsisaugoti, nebūtinai turime vartoti jėgą. Kartais užtenka vien noro, kažką daryti kitaip.


--
Nusibodo man kas naktį mėnesienoj irklais plakti :P

Fwd: "Gintariniai irklai 2005".PART 1

Atradau, kad (tikriausiai) į blog'ą galima kelti failus rašant paštu. Nusprendžiau išbandyti ;D
Tekstas, oi, koks senas, bet prisimint ir pačiai smagu ;D

---------- Forwarded message ----------

Date: Aug 12, 2005 3:05 PM
Subject: "Gintariniai irklai 2005".PART 1



Stovykla prasidėjo trečiadienį (07.27). Išvažiuot turėjom šeštą ryte. Bet užtrukom dar pusvalandį, kadangi reikėjo sulaukt dar vienos mergyčkos, kuri irgi turėjo važiuot. Skambinom jai visais žinomais numeriais (t.y. vienu), bet niekas neatsiliepė, todėl po pusvalandžio papildomo laukimo išvažiavom be jos. Mūsų buvo 26, plius dvi vadovės ir dar du. Gaunasi trisdešimt. Jo, lygiai tiek ir buvo.
Atvažiavę įsikūrėm pernykštėj vietoj (man tas nieko gero nesakė), pasistatėm palapines. Tada pradėjom visus kitus įsikūrimo darbus - darėm tvorą, vartus, indaują, puodeliams kabinti aparatą :), malkinę, drabužių džiovyklą (ruoškimės viskam iš anksto..) laužavietę ruošėm.. Kaimynystėj įsikūrė Marijampolė, už jos - Paparčiai (toks kaimas Kaišiadorių raj.). Dar stovykloj buvo Kaunas, keli Klaipėdos žmonės, Biržų, dar kažko.. Bet tie kiti labai jau tylūs buvo (kiti - Biržai, Paparčiai, dar kažkas..), kad net prisimint sunku. Žodžiu, tą dieną tik dirbom, knisomės ir šiaip vargom.. :) Veiksmas prasidėjo nuo sekančios dienos..

2 diena. Ketvirtadienis. Liepos 28 d.
Ryte kaip visuomet - pusryčiai, mankšta, maudynės. 10 val. buvo atidarymo rikiuotė. Kas ten ką sakė - niekas nebeprisimena.. :) Paskui vidurdienį mūsų vadovės pravedinėjo visokiausius žaidimus.. Vėliau visi papietavo ir buvo suskirstyti į ee.. kažkiek komandų (rodos, kad 14. Tiek buvo skautoramos dalių) ir prasidėjo tai, ką jau minėjau - skautorama. T.y., ėjom per punktus ir mums (kiekvienai grupei atskirai) juose pasakojo apie tai, ką svarbiausia reikia žinoti/mokėti/bla bla bla skautui. Buvom šešti :))) ir pradėjom nuo šešto punkto, kur pasakojo apie pirmąją pagalbą. Paskui buvo eee.. kažkas, tada - pionerija (visi tie darbai, kuriuos mes padarėm pirmą dieną ir ne tik), žaidimai, gelb. rato mėtymas (tiesa, ant pagaliuko, įsmeigto į žemę), kelionės ženklai (iš pagaliukų ant žemės visokie..), būsto (iš šakų ir t.t.) statymas, gražių istorijų pasakojimas (ten Kauno viena iš vadovių Jurga skaitė visiems po istoriją iš kažkokios knygutės. Paskui parašysiu mūsiškę), tvarkos uoste punktas, " kur stoti" (šitą punktą aš taip praminiau, nes ten sėdėjęs bičas turėjo aiškint apie vandens sudėtį, kt., o šnekėjo vos ne apie tai, kad ką reikėtų studijuoti, kad visa tai sužinotum.. :) ), mazgai, dainavimas (šitame buvo labai smagu. Kaip tau dainelės apie "Zimbazalą" ir "All bannanas of the world unite"?.. :) ) skenduolių traukimas, gaivinimas ir išsilaisvinimas iš jų gniaužtų, kvadratas ir dar kažkas.. :)

3 diena. Penktadienis. Liepos 29 d.
Po rytinės rikiuotės išėjom į Trakus. Mes ten žiauriai arti jų gyvenom (kokios 10 -15 min kelio) (kitoj ežero pusėj matėsi dalis Trakų). Nuėjom į Karaimų muziejų, bažnyčią (ji vadinasi kažkaip kitaip, bet negi kas nors prisimena?.. :)) ) ir netoli Trakų pilies išsiskyrėm - dalis mūsų (čia apie trg kalba eina) gavo laiko pasivaikščiot kur nori, o kiti (tarp jų buvau ir aš) nuėjo prie pilies. Žadėjom plaukt kurėnu pasiplaukiot. išplaukėm, bet labai jau taip įdomu nebuvo.. Nes nebuvo vėjo, o kurėnas yra didelis medinis senoviškas burinis laivas. Yra ten du irklai, todėl tik su jais darbuojantis buvo galima judėti. O plaukėm ne vien trg - buvo su mumis ir Kaunas, ir dar kažkas.. :)
Pasiplaukiojom ir grįžom. Tada mes (trg) ėjom į kažkokį restoraną Trakuose valgyt kibinų ("Kybynlar" ar kaip ten jis vadinasi..). Keisti tie kibinai. "Čeburėkų" ir dar kažko (man jau ima patikti..) mišinys.

4 diena. Šeštadienis. Liepos 30 d.
Dieną nevyko nieko, kas būtų labai įdomu, o štai vakare, prieš 22 - 23 val...
Visi norintys dalyvauti išsirikiavo viena eile. Drąsesni, kiek vyresni, labiau patyrę atsiskyrė į atskirą grupę (ir aš). Likusiems buvo pasakyta, kad jie - stovyklos gynėjai ir gins ją, jei kas nors puls, o mes eisime pulti priešo, pasislėpusio kažkur miške. Mums buvo pasakyta, kad mes - puolėjai ir pulsime stovyklą. Įdomi versija, a? 12 prieš kokį 180.. Bet nieko.. Ir dar - tikslas neaiškus. Sakė pagrobti keletą mažiukų (arba ne), o gal ir užimti kalną, o gal dar ką nors..
Visi puolėjai buvom kamofliažiniai.. Todėl buvom labai baisūs mažesniesiems.. :))
Žodžiu, išėjom iš pagr. aikštės į mišką. Kad galėtumėm pasitarti smulkiau.. Padarėm planą patį paprasčiausią - keli nueina į kitą pusę ir, mėtydami "bombeškes" nukreipia dėmesį. Tada likę eina ant kalno ir pabando jį užimt. Taigi, keturi nuėjo į vieną pusę, mes, likę ~8, nuėjom į kitą.
Aišku, mūsų planas buvo perprastas. Išgirdę petardas sproginėjant, pabandėm nueit ant kalno. Užlipti, aišku, užlipom (mes vienoj kalno pusėj buvom, gynėjai - ant viršaus ir šiek tiek kitam šlaite, kitoj pusėj nuo mūsų). O tas kalnas geras: mūsų pusėj - miškas, jų - keletas medžių ir aikštelė viršuj. Todėl mūsų niekas nematė. Bet mes aiškiausiai matėm, kad vos ne visi jie gina kalną.
Susiradom priedangą ir sustojom pagalvot. Galvodami pamatėm, kad nuo gynėjų atsiskiria maždaug 10 žmonių grupelė ir eina mūsų link. Pamatė? Išgirdo?
Nesvarbu, mes juos "supakavom". Tiesa, palyginti sunkiai. Bet gudriai, pvz: du puolėjai grumėsi su viena mergyčka - gynėja (pakankamai stipria ir stambia). Trečias puolėjas iš šono šiek tiek pastūmė ją ir ji, neišlaikiusi pusiausvyros griuvo. Į dilgėlyną. Tiesa, pastūmiau tai aš. Netyčia. Ji jau buvo beveik pabėgusi.. :)
Sugavom visus tuo metu ėjusius. Ir, netgi, vieną vadovę! Su ja buvo, oi, kiek vargo.. Stipri, pasiutusi ir nenori pasiduot.. Trise bandė surišt.. :) Tiesa, sekėsi sunkiai. Virvių neturėjom.. :))
Pabuvom su tais savo įkaitais. Nusibodo. Tada nuvedėm juos toliau nuo tos kalno vietos (velnias žino, kodėl..) ir paleidom. Geriau jau naujų susirasim.. :)
Ir nuėjom naujų ieškot. Be reikalo. Nes užpuolė, šį sykį, mus iš pasalų..
Kadangi niekas iš gynėjų nežinojo, kas konkrečiai yra puolėjai, tai keliems pavyko išsigelbėti nuo visuotinio griuvimo ant jų (pagal taktiką "puolėjai dideli, stiprūs ir baisūs, todėl pulkime juos po dešimt"). Manim niekas netikėjo. Užtat dabar jau žinau, koks jausmas, kai ant tavęs šoka šeši mažiai. Bet jų nusikratyti buvo lengva. Tik paskui atėjo kažkoks didelis bičiukas ir maloniai suėmęs mano rankas man už nugaros pareiškė, kad gulčiaus ant žemės (reikia juk įkaitus rišt..). Bet aš apsiėjau be rišimo. O keista, nes labai priešinaus bet kokiam guldymui ant žemės ir šiaip sugavimui.. :)) Nuvedė mane kažkokiai mergai laikyt. O aš nepraradau vilties pabėgt, todėl prisvaigau visokių ten nesąmonių ir ji mane paleido. Cha. Pasitikėjo puolėja. Pala, o ar aš jai nesakiau, kad esu gynėja?.. Hmm.. Neprisimenu.. :))
Žodžiu, visi likom laisvi ir patyliukais pasitraukėm nuo kalno. Ir parėjo mūsų daugiau nei nuėjo. Heh, įkaitų prisirinkt bet kada sugebam.. :)
Su šitais įkaitais nuėjom kitu keliu, kad apeiti kalną iš kitos pusės. Reikia kažkaip ant jo nusigaut ir išvis ką nors daryt.. :) Bet, po kiek laiko mums vėl sustojus pasitart, kažkas atėjo iš už nugaros. Oi, gynėjai. Vyko pokalbis, maždaug:
G : Jūs kas?
P : Gynėjai.
G : O šitie? (apie mūsų įkaitus)
P : Mes juos išlaisvinom iš puolėjų. Buvę įkaitai.
(šituo momentu tie puolėjai, kurie nekalbėjo su gynėjais, bandė nuraminti įkaitus, kad neišduotų..)
G : O kas jūsų vadovas?
Va čia buvo žudantis klausimas. Vadovas? Koks vadovas?.. Buvom lyg ir perprasti, lyg ir ne.. Tiesiog nuėjom tai grupei iš paskos. Ir išsisklaidėm po truputį. Nes žaidimas jau buvo baigtas (oficialiai baigtas) ir niekas nebepuolė, niekas nebegynė.
Tiesa, prieš pasibaigiant žaidimui, viena mūsų puolėjų grupė visgi nusigavo ant kalno ir jį užėmė. Kaip ten buvo tikrai - niekas nežino. Mums tik tie kiti puolėjai pasakojo.
Paskui dar girdėjom, kad kažką gynėjai ir pririšę buvo, nes žaidimui pasibaigus, kokiam pusvalandžiui praėjus, girdėjom gynėjus kalbantis, kad "reikia tuos įkaitus, kur ant kalno, atrišti nuo medžių". Kad tai buvo ne puolėjai - faktas. Mes žinojom, kiek mūsų, kas tokie ir kad nė vienas nebuvo pririštas. Gavosi, kad gynėjai raišiojo saviškius. Aišku, kaip suprasti, kas gynėjas, kas puolėjas tamsoje, kai yra niekad nematytų žmonių, o puolėjai meluoja išsijuosę.. :)))


the end
to be continued :)))
lauk tęsinio :) Liko dar keturios dienos.. :))

Lil'Sesia

P.S. Istoriją nuo kalno (per skautoramą) parašysiu vėliau.


--
Nusibodo man kas naktį mėnesienoj irklais plakti :P

Kam reikia cukraus?

  1. Kad galėtum nuėjęs į kavinę ir užsisakęs arbatos pasiimti jį ir taip tarsi kolekcionuoti..
  2. Kad galėtum padėti gražų cukraus kvadračiuką patiekdamas arbatą..
  3. Kad galėtum sakyti "Ne, aš nemėgstu arbatos su cukrumi."
  4. Kad senas klasiokas turėtų pravardę.
  5. Kad keptas angelas turėtų kuo pasidengti.
  6. Kad spėliojant žodžius visus būtų galima apgauti sakant "sukrus".
  7. Kad būtų galima niekam nematant atsukti cukrinės dangtelį ir besicukrijantis arbatą gautų sirupą.
  8. Kad būtų iš ko statyti sienas ant stalo.
  9. Kad būtų galima kelti matematinius uždavinius.
  10. Kad būtų ką tėčiui per Kalėdas padovanoti.

O dar?

antradienis, gruodžio 4

Vakaras.


Vakaras, nereikia nieko.
Tik sėdėti ir žiūrėt
kaip ta saulė mus palieka
ir lyg vakaras
žėrėt.
* *

Hm, vis dėlto sunku.
Sunku grįžti namo tamsoje ir matyti tamsų namą,
matyti laikrodyje žybsint šeštą valandą vakaro ir žinoti, kad niekas negrįš,
neturėti su kuo pasikalbėti būnant namuose.

Beje, vakar šypsojausi taip plačiai, kaip seniai jau teko šypsotis. Dėkui Gintarei.

Šiemet laukiu Kalėdų, nes man atrodo, kad jos nebus tokios piktos, kaip būdavo retkarčiais anksčiau. Kažkodėl atrodo, kad šiemet jos bus pilnos džiugesio. Matyt, dėl poilsio.
Tik su dovanomis vėl sunku.

Ir matyt ties galva skrendant

nepažįstamus paukščius.
Ir matyt į naktį brendant
kažką murmančius medžius.

Gero vakaro. :>