Vienu metu buvau išsigandusi, kad dingo netoli barako nameliuose ant ratų gyvenę rastamanai. Bet paskui, vieną vakarą einant namo ant žemės palei sieną sėdintis ir šunį už pavadžio laikantis keistos išvaizdos vyras man pasakė "excusez-moi, mademoiselle", ir aš supratau, kad rastamanščikai niekur nedingo. Jie - kaip IKI, kurios čia irgi nėra, - arčiau namų.
Šiandien sužinojau kaip prancūziškai yra "ruonis" ir išmokiau argentinietę pasakyti "namelyje ant ratų prie kepyklėlės yra tarakonas". Paskui pabandžiau įsivaizduoti ją taip sakančią kokiam nors pirmą kartą matomam lietuviui. Fantastika. :-DD
Šiaip iš tikrųjų aš visą šitą postą ir parašiau tik tam, kad galėčiau tuo pasidžiaugti.
Tarakonų nėra pas mane. Čia jums ne Vilniaus Niujorkas ar čiurlionkė. Nebe tie laikai :) o šiaip tai man reiktų eiti miegot, nes jau vakar mažai miegojau. Reikėjo, mat, su ispanais maklinėti pirmyn atgal po miestą.
šeštadienis, rugsėjo 10
ketvirtadienis, rugsėjo 8
Edukacijai.
Jau šešios dienos kaip aš Prancūzijoje ir beveik penkios kaip Angers. Pasibaigs šiandiena, ateis penktadienio vakaras ir bus lygiai savaitė.
Sulig kiekviena diena Angers man darosi vis labiau pažįstamas, ir paklausta kelio jau galiu parodyti daugiau ar mažiau tikslią kryptį. Radau parduotuvę, kur sąlyginai pigiai (palyginus su kitomis vietomis) galima nusipirkti sąsiuvinių ir kitų panašių priemonių. Radę maisto prekių parduotuvę ją pasižymime žemėlapyje. Čia tau ne maxima, kuri visada kur nors šalia stovi. Čia - Prancūzija, čia kokios šešios ar septynios maisto prekių parduotuvės visame mieste, bet visos jos nedidukės. Tiesa, sklando visiškai pagrįstas gandas, kad miesto pakraštyje yra diiiidelis diiidelis prekybos centras, kuriame ir kainos žymiai mažesnės, ir pasirinkimas toks pat didelis, kaip ir pats centras. Bet kojos įkėlusi ten dar nebuvau, nes jis vis tik toli. O dviračio dar neturiu. Čia viskas per univerą - tai ten koks susitikimas, tai ekskursija, tai dar maža kas. O prancūzai persidirbti nemėgsta. O štai aš mėgstu ateiti tuomet, kai jiems pertrauka.
Paskaitos prasidės pirmadienį - antradienį.
Pirmadienį, - jei turime pasirinkę dalykų iš L1, antradienį - jei iš L2 ar L3. Raidė "L" reiškia licence, ir daugmaž atitinką bakalaurą Lietuvoje. Yra dar ir raidė "M".
Dalykų iki galo dar nepasirinkau. Jie yra bene vienintelis dalykas, kuris man sukelia pasimetusios mainų studentės savijautą, nes didžioji dauguma mano norimų dalykų yra pavasario semestre, o dabar, kaip žinia, yra ruduo. Bet aš primečiau, kad, jeigu ką, pasiimsiu mokytis arabų, dar ką nors, turėsiu reikalingą kreditų skaičių ir apsimesiu, kad čia taip ir turi būti.
Univere yra gana didelė biblioteka, organizuota taip pat kaip ir CCF'as. Mačiau galima pasiimti iš ten filmų, reiks pažiūrėti, gal turės ką gero. Savaitgalį Angers vyks les accroche-coeurs renginių ciklas, kurio šių metų tema - pietūs (ne maistas, o pasaulio šalis). Rodys Kusturicos "Katytė juoda, o katinas baltas". Planuoju nueiti pažiūrėti, nes baisiai smalsu kaip į jį reaguos prancūzų publika, nes, bent jau mano nuomone, šitas filmas iš tų, kurie arba labai patinka, arba jų negali pakęsti. Dar mieste žadama daug muzikos, kino, šokių, teatro etc. Vūhū.
Kol kas tiek. Edukacinė valandėlė "susipažinkime su Angers-1" baigta.
A+
P.S. ne, "A+" nėra įvertinimas.
Sulig kiekviena diena Angers man darosi vis labiau pažįstamas, ir paklausta kelio jau galiu parodyti daugiau ar mažiau tikslią kryptį. Radau parduotuvę, kur sąlyginai pigiai (palyginus su kitomis vietomis) galima nusipirkti sąsiuvinių ir kitų panašių priemonių. Radę maisto prekių parduotuvę ją pasižymime žemėlapyje. Čia tau ne maxima, kuri visada kur nors šalia stovi. Čia - Prancūzija, čia kokios šešios ar septynios maisto prekių parduotuvės visame mieste, bet visos jos nedidukės. Tiesa, sklando visiškai pagrįstas gandas, kad miesto pakraštyje yra diiiidelis diiidelis prekybos centras, kuriame ir kainos žymiai mažesnės, ir pasirinkimas toks pat didelis, kaip ir pats centras. Bet kojos įkėlusi ten dar nebuvau, nes jis vis tik toli. O dviračio dar neturiu. Čia viskas per univerą - tai ten koks susitikimas, tai ekskursija, tai dar maža kas. O prancūzai persidirbti nemėgsta. O štai aš mėgstu ateiti tuomet, kai jiems pertrauka.
Paskaitos prasidės pirmadienį - antradienį.
Pirmadienį, - jei turime pasirinkę dalykų iš L1, antradienį - jei iš L2 ar L3. Raidė "L" reiškia licence, ir daugmaž atitinką bakalaurą Lietuvoje. Yra dar ir raidė "M".
Dalykų iki galo dar nepasirinkau. Jie yra bene vienintelis dalykas, kuris man sukelia pasimetusios mainų studentės savijautą, nes didžioji dauguma mano norimų dalykų yra pavasario semestre, o dabar, kaip žinia, yra ruduo. Bet aš primečiau, kad, jeigu ką, pasiimsiu mokytis arabų, dar ką nors, turėsiu reikalingą kreditų skaičių ir apsimesiu, kad čia taip ir turi būti.
Univere yra gana didelė biblioteka, organizuota taip pat kaip ir CCF'as. Mačiau galima pasiimti iš ten filmų, reiks pažiūrėti, gal turės ką gero. Savaitgalį Angers vyks les accroche-coeurs renginių ciklas, kurio šių metų tema - pietūs (ne maistas, o pasaulio šalis). Rodys Kusturicos "Katytė juoda, o katinas baltas". Planuoju nueiti pažiūrėti, nes baisiai smalsu kaip į jį reaguos prancūzų publika, nes, bent jau mano nuomone, šitas filmas iš tų, kurie arba labai patinka, arba jų negali pakęsti. Dar mieste žadama daug muzikos, kino, šokių, teatro etc. Vūhū.
Kol kas tiek. Edukacinė valandėlė "susipažinkime su Angers-1" baigta.
A+
P.S. ne, "A+" nėra įvertinimas.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)