Jei norite.

Kai prieš porą dienų mėginau vienai mainų studentei pasiguosti, kad visdar nežinau ką veiksiu per atostogas, ji man atsakė, kad aš niekuomet nežinau ką veiksiu, o vistiek visada man viskas baigiasi kalnais nuotykių ar kitų aventures.


Praeitą savaitę, kur buvus, kur nebuvus, atsidūriau Barselonoje. Ir jums galiu patarti ten apsilankyti -
jei norite pamatyti gražiausius balkonus pasaulyje,
jei norite sutikti įdomiausius žmones pasaulyje,
jei norite iki galo įsitikinti arba pradėti manyti, kad Gaudis buvo, mažų mažiausiai, labai labai trenktas,
jei norite įsitikinti, kad Ispanijoje naktį yra šilčiau nei Prancūzijoje ryte (apie Lietuvą, mielieji sušalę šios šalies gyventojai, net nekalbu),
jei norite prieiti išvadą, kad Barselona yra apvalus ir šiltas miestas,
jei norite savo akimis pamatyti, kad la sagrada familia yra šimtą kartų gražesnė nei nuotraukose, o išstudijuoti kiekvienai jos detalei prireiktų turbūt tiek pat laiko kiek jos pačios statybai,
jei norite paragauti neįtikėtinai skanios paella'os,
jei norite savo kailiu patikrinti ar tikrai Viduržemio jūra spalio pabaigoje yra šiltesnė nei Baltija patį karščiausią vidurvasarį,
jei norite žiūrėti į miesto panoramą iš Guell parko ir neatitraukti nuo jos akių,
jei norite pavaikščioti po vienas gražiausių siaurų gatvelių, kurias man teko matyti (Barri Gòtic), ..

Jei tik norite.

However many takes it takes.

jie išėjo iš proto į darbą,
o tu vis dar čia.


Labai geros yra tos akimirkos, kai daina/filmas/nuotykis/vaizdas/pokalbis/knyga/mintis-bet kas pačiumpa už kojos, rankos ar ausies ir išneša toli toli, kažkur taip be galo toli nuo savęs. O gal kaip tik priešingai, - į save. Pažiūri į pasaulį kitomis akimis, kuriomis dar, rodos, niekad nežiūrėjai, ir visiškai nenori sugrįžti į ten, kur buvai anksčiau.

O po savaitės dingo saulė. Kartu su ja prapuolė ir mano gyvenimo šviesumas. Vėl viskas ėmė atrodyti kraupiai sudėtinga, nepasiekiama, o aš pasidariau tokia maža maža, palyginti su viskuo, kas yra aplink.

Sapnavau skalbimo mašiną ir galvojau - kurių galų aš einu skalbtis į batiment A ir kaskart moku tris eurus, jei galiu skalbti namie? Šįryt sapnavau dvylika metų mindytą kelią į mokyklą, kuriuo taip ir nenuėjau iki galo. Apsisukau ir grįžau namo. Tuomet supratau, kad jau 8:18 ir aš niekaip nespėsiu laiku. Kieme stovėjo keistos išvaizdos automobilis, kuriame buvo latviai skautai. Paklausiau ar pavežtų, sutiko. Kol susirinkau daiktus, jų mašina atsidūrė rūsyje. Ir pavirto senomis žemomis dėžėmis, į kurias dėdavome obuolius, o jų šonai buvo pilni vinių. Dėžės jau toks daiktas - važiuoja sunkiai. Net sunkiau, nei ežiukai skraido. Nenuostabu, kad nespėjau.


Po to atsikėliau, pusę dienos galvojau kokia šiandien ne mano diena.
Paskui grįžau namo, pagalvojau dar, spjoviau į viską ir ?

Ir diena vėl pasidarė mano.