sekmadienis, birželio 5

vietoj kalbos istorijos.

Aš visada norėjau parašyti knygą. Tokią gerą, kad net galėčiau pasirašinėti naujai sugalvotu (todėl kiek normalesniu nei tas, kurį raitau dabar) parašu.


tik mano visi siužetai banalūs
nes aš dar niekad neparašiau jokios nuoseklios istorijos
kuri būti kiek ilgesnė
išskyrus tą, kurią rašiau vaikystėj,
kai dar rašyti nemokėjau,
todėl tiesiog vingiavau po sąsiuvinį
pataikydama į eilutes
bet tada kažkas pamatė, kad rašau,
ir nusprendė, kad reikia mane išmokyti rašyti,
tai nuo to laiko nebeparašau nieko ilgo,
nes rašau raidėmis, o ne vingeliais,
ir raidėmis rašyti sunkiau



Vėl truputį norėčiau būti princese. Kai niekad nesi buvęs, visada labai norisi. Nors trumpam. Nešiočiau tiarą, turėčiau desertinių šakučių, žinočiau kaip ir kada naudotis trimis skirtingais šaukštais, man darytų manikiūrą ir aš mokėčiau joti žirgu.
Jau turiu gimtadienio pilį. Pradžia yra, n'est-ce pas? : )

3 komentarai:

  1. aš labai viliuosi, kad tau patiko ta viena žvakutė ir braškės. ir šiaip viskas:}

    AtsakytiPanaikinti
  2. šiuolaikine princese būti sunku. reikia elgtis pagal protokolą, šypsotis, kai norisi verkti, dailiai mojuoti rankele visiems net ir tiems, kurių visai nepažįsti, nešioti nepatogius drabužius, gyventi pagal griežtą dienotvarkę.. o visa ką tu surašei galima lengvai įgyvendinti. svarbiausias norėti. tik nenorėk tapti princese :)

    AtsakytiPanaikinti
  3. O viliesi be reikalo, nes nėra ko viltis, kai viskas, ką sakai, yra tiesa, ir kai man patiko kur kas daugiau, nei tu išvardijai, ir kai net žinodama apie torčiuką (apie kurį taip ilgai svajojau) aš vistiek labai labai tyliai labai labai džiaugiausi jį matydama (nes vis dar nelabai moku džiaugtis garsiai).

    AtsakytiPanaikinti