Vakaras.

Vakaras, nereikia nieko.
Tik sėdėti ir žiūrėt
kaip ta saulė mus palieka
ir lyg vakaras žėrėt.
* *

Hm, vis dėlto sunku.
Sunku grįžti namo tamsoje ir matyti tamsų namą,
matyti laikrodyje žybsint šeštą valandą vakaro ir žinoti, kad niekas negrįš,
neturėti su kuo pasikalbėti būnant namuose.

Beje, vakar šypsojausi taip plačiai, kaip seniai jau teko šypsotis. Dėkui Gintarei.

Šiemet laukiu Kalėdų, nes man atrodo, kad jos nebus tokios piktos, kaip būdavo retkarčiais anksčiau. Kažkodėl atrodo, kad šiemet jos bus pilnos džiugesio. Matyt, dėl poilsio.
Tik su dovanomis vėl sunku.

Ir matyt ties galva skrendant
nepažįstamus paukščius.
Ir matyt į naktį brendant
kažką murmančius medžius.

Gero vakaro. :>