2 dalis. Žygis. Sveikinam rytą!!!

Antra dalis.
Kretinga - Klaipėda

Kretinga tai Kretinga.
Tik važiavom mistiškai sudėtingai ir ilgai. Sudėtingumas pasižymėjo ilgalaikiais bandymais išvažiuoti, daugybe susuktų ratų ir itin nemanevringu bandymu parkuoti autobusą (nors, tiesą sakant, tas bandymas dar buvo manevringas :D. Nemanevringumas vėliau daug labiau išryškėjo).

Suėję į kažkokią tai salę paklausėme įvairių diedukų kalbos apie žygį: kas čia per proga, kad jis yra, kaip vyks, kas vadovaus ir t.t. . Po tokių visokiausių kalbų išėjome į lauką, kur turėjome rikiuotis.

Žygis prasidėjo 21 val.

Žygyje be mūsų dar dalyvavo daug šaulių, kareivukų ir t.t. Kaip jau aišku, šauliai ir kareivukai išsirikiavo nepriekaištingai. Užtat mes puikiai juokėmės. Kur čia nesijuoksi, kai aplink skamba 'Po tris išsirikiuot!', o Zeba mums sako: 'Skautai! Jūs saugūs!' bei 'Žengte marš' ir Zebos 'Skautai, einam!'

Ėjome iš pradžių šaligatviu, kol išėjome iš Kretingos. Po to pasukome kažkokiais šunkeliais/dirvonais/laukais/miško takais/keliu/plentu. Tiesa, kada atsirado plentas, niekas tiksliai nežino. Tik faktas, kad po to, kai sustojome pavalgyti.

Valgyt sustojome po 15 km. Aš, Daiva, Zeba ir Neringa maisto punktą buvom praėję netyčia, tad gavom grįžti; Gintarė su Vytu buvo atsilikę, tad jiems kažkas pasakė, kad maistas ten pašonėj ir grįžt neteko; Gerda buvo pasitraukusi iš žygio ir sėdėjo automobilyje.
Valgyti davė kareiviškos košės (kurią, kaip manome, verda tik tokių renginių metu :D ) ir saldžios (nežinau, kaip kitiems, bet, kadangi aš visąlaik geriu be cukraus, tai man buvo saldu) arbatos. Sėdėti buvo gerai ;>.

Galų gale vis tiek išsiruošėme išeiti.
Tiesa, pamiršau paminėti, kad nuolatos pūtė klaikus vėjas (gi žadėjo uraganinį, tai ko norėt..), retkarčiais pasitaikydavo pelkių, buvo net ėmę ledukais iš dangaus krist.
O dėl Sveikinam rytą!!!, tai čia buvo bene viso žygio skautų hitas :D. Du žodžiai (paskui atsirado ir netgi papildoma viena eilutė: Saulė kils, bu-čiuos tavo akiųųų).

Ženklas 'Klaipėda 7' pradžiugino daugelį, mat tie 7 reiškė kilometrus. O eiti, oj, kaip nebesinorėjo.. Visi išsimėtė kas kur, vėjas nešė į šoną nuolatos, kojos skundėsi.
Užtat kai nuėjome visus 25 km buvo taaaaip smagu.. :>~

Dalį kelio iki marichotkės parvežė tas kareiviškas mašiniukas, už ką buvom tikrai dėkingi ;).
Įėję į marichotkės sporto salę garsiai sudainavom dainą ir šiaip meiliai pasišaipėm iš tų, kurie neperėjo.

~2.30 baigėme žygį. Marichotkėj buvome ~3 val.

Ketvirtą nakties jau gulėjom miegmaišiuose ir tyliai saldžiai galvojom apie miegą.