Edukacijai.

Jau šešios dienos kaip aš Prancūzijoje ir beveik penkios kaip Angers. Pasibaigs šiandiena, ateis penktadienio vakaras ir bus lygiai savaitė.

Sulig kiekviena diena Angers man darosi vis labiau pažįstamas, ir paklausta kelio jau galiu parodyti daugiau ar mažiau tikslią kryptį. Radau parduotuvę, kur sąlyginai pigiai (palyginus su kitomis vietomis) galima nusipirkti sąsiuvinių ir kitų panašių priemonių. Radę maisto prekių parduotuvę ją pasižymime žemėlapyje. Čia tau ne maxima, kuri visada kur nors šalia stovi. Čia - Prancūzija, čia kokios šešios ar septynios maisto prekių parduotuvės visame mieste, bet visos jos nedidukės. Tiesa, sklando visiškai pagrįstas gandas, kad miesto pakraštyje yra diiiidelis diiidelis prekybos centras, kuriame ir kainos žymiai mažesnės, ir pasirinkimas toks pat didelis, kaip ir pats centras. Bet kojos įkėlusi ten dar nebuvau, nes jis vis tik toli. O dviračio dar neturiu. Čia viskas per univerą - tai ten koks susitikimas, tai ekskursija, tai dar maža kas. O prancūzai persidirbti nemėgsta. O štai aš mėgstu ateiti tuomet, kai jiems pertrauka.

Paskaitos prasidės pirmadienį - antradienį.
 Pirmadienį, - jei turime pasirinkę dalykų iš L1, antradienį - jei iš L2 ar L3. Raidė "L" reiškia licence, ir daugmaž atitinką bakalaurą Lietuvoje. Yra dar ir raidė "M".
Dalykų iki galo dar nepasirinkau. Jie yra bene vienintelis dalykas, kuris man sukelia pasimetusios mainų studentės savijautą, nes didžioji dauguma mano norimų dalykų yra pavasario semestre, o dabar, kaip žinia, yra ruduo. Bet aš primečiau, kad, jeigu ką, pasiimsiu mokytis arabų, dar ką nors, turėsiu reikalingą kreditų skaičių ir apsimesiu, kad čia taip ir turi būti.


Univere yra gana didelė biblioteka, organizuota taip pat kaip ir CCF'as. Mačiau galima pasiimti iš ten filmų, reiks pažiūrėti, gal turės ką gero. Savaitgalį Angers vyks les accroche-coeurs renginių ciklas, kurio šių metų tema - pietūs (ne maistas, o pasaulio šalis). Rodys Kusturicos "Katytė juoda, o katinas baltas". Planuoju nueiti pažiūrėti, nes baisiai smalsu kaip į jį reaguos prancūzų publika, nes, bent jau mano nuomone, šitas filmas iš tų, kurie arba labai patinka, arba jų negali pakęsti. Dar mieste žadama daug muzikos, kino, šokių, teatro etc.  Vūhū.


Kol kas tiek. Edukacinė valandėlė "susipažinkime su Angers-1" baigta.
A+


P.S. ne, "A+" nėra įvertinimas.

vietoj kalbos istorijos.

Aš visada norėjau parašyti knygą. Tokią gerą, kad net galėčiau pasirašinėti naujai sugalvotu (todėl kiek normalesniu nei tas, kurį raitau dabar) parašu.

tik mano visi siužetai banalūs

nes aš dar niekad neparašiau jokios nuoseklios istorijos

kuri būti kiek ilgesnė

išskyrus tą, kurią rašiau vaikystėj,

kai dar rašyti nemokėjau,

todėl tiesiog vingiavau po sąsiuvinį

pataikydama į eilutes

bet tada kažkas pamatė, kad rašau,

ir nusprendė, kad reikia mane išmokyti rašyti,

tai nuo to laiko nebeparašau nieko ilgo,

nes rašau raidėmis, o ne vingeliais,

ir raidėmis rašyti sunkiau

Vėl truputį norėčiau būti princese. Kai niekad nesi buvęs, visada labai norisi. Nors trumpam. Nešiočiau tiarą, turėčiau desertinių šakučių, žinočiau kaip ir kada naudotis trimis skirtingais šaukštais, man darytų manikiūrą ir aš mokėčiau joti žirgu.
Jau turiu gimtadienio pilį. Pradžia yra, n'est-ce pas? : )

vietoj namų darbų.

"Gyvenime mane visada žavėjo saulė, vanduo ir ėjimas"
Ne mano žodžiai, bet galėčiau ir aš tokius pasakyti.

Anądien autobuse vyras, panašus į Harlį iš 'Lost', tik truputį vyresnis, garsiai visiems kalbėjo apie KGB agentus, Michailą Sergejevičių Gorbačiovą, Lietuvą, Europos sąjungą, ateitį, politiką ir žmones. Šypsojausi jo klausydama, nes man patiko, kad jis kalba. Kad suardo viešajame transporte visuomet tvyrančią tylą. O kiti žmonės jį irgi girdėjo, bet nesišypsojo, nes lietuviškajam viešajam transportui būdinga nesišypsoti, tylėti ir jokiu būdu nežiūrėti į kitus žmones.
* *

Susirask keletą nuotraukų ar atvirukų su vaizdais iš tų vietų (šalių, miestų, kalnų, džiunglių ar dykumų), kurias svajoji kada nors aplankyti. Tada paskambink į kelionių agentūrą ir išsiaiškink, ko reikėtų, norint ten nuvykti. Gal iš pradžių pasirodys pernelyg sudėtinga ir brangu, bet jei tikrai norėsi - nukeliausi. Jei jau žmonės sugebėjo išsilaipinti Mėnulyje, tai kodėl tu negalėtum savaitėlę praleisti Paryžiuje?

Tereikia tik gerai suplanuoti!

 Aha, aš irgi sakau - o kodėl gi ne?

- O kodėl?
- O todėl, o todėl.

 jie vakar @GMD buvo labai vykę :)