šeštadienis, birželio 28

Tie.

Suskamba Razausko dainos ir akyse ima plaukti prisiminimai.
Žinai, burtininke, palik mane man,
ten, kur aš išeinu, - visą amžių žiema ir miškai.


Nuo atsisveikinimo nepraėjo nei para, o aš jau pasiilgau žmonių.

Tų, kurie tokie artimi sielomis.
Tų, ant kurių neįmanoma pykti.
Tų, kurie baksi šonus sakydami: "Ei, kelkis!", "Ką veiki?", ir nuolat klausia: "Nori pirkti?"
Tų, kurie galvoja apie Osamos sveikatą.
Tų, su kuriais naktimis galima budėti bent pora valandų daugiau, nei reikia.
Tų, su kuriais apsivertus Marių vandeny nebūna baisu.
Tų, kuriais pasitiki ir kurie pasitiki tavimi.
Tų, kurie rūpinasi ir kuriaisi rūpiniesi tu.
Tų, su kuriais kartu tapti liaudies priešu.
Tų, kurie šaukia "Milda, ką tu darai? Ko tu Vytą skandinai?"
Tų, su kuriais dvylika valandų gali gulėti palapinėje ir šnekėtis temomis, kuriomis visą gyvenimą troškai pasikalbėti.
Tų, kurie ryte meiliai sako: "Labai prašau, atsikelkit visi.."
Tų, su kuriais naktimis gali dainuoti iki užkimimo.
Tų, kurie sako: "Kokios žalios tavo akys".
Tų, kurie nieko nesakydami dalijasi šokoladu.
Tų, kurie sutikti traukinyje nudžiunga ir atsisėda šalia.
Tų, kurie taip nuostabiai dainuoja 'Ramuma'.

Dabar aš tenoriu pasilikt su tavim.

* mp3:
Domantas Razauskas - Burtininke
Domantas Razauskas - Pavasaris
Stebim save ir ilgimės godžiai.

1 komentaras:

  1. Anonimiškas29/6/08 23:01

    Labai graziai ir teisingai parasyta.
    Tokie zmones visad islieka sirdyje.
    Tiesiog tokie, kurie yra paprasciausiai geri.

    Milda> Teisingas zmogus.

    AtsakytiPanaikinti