Mersedesas sveria kaip daug daug obuolių.

Jaučiu bakterijų, virusų ir ligų skonį. Absurdas. (<-- geras žodis, beje). Nesuspėju gyventi savo gyvenimo, vis užima kažkas kitas. Mokyklos, ir ypač jos ND, gyvenimu nelaikau. Gyvenimas yra laikas sau ir draugams. Čia į draugų sąvoką, greta pačių draugų, įeina dar ir šeimos nariai ir galbūt--turbūt dar kas nors. Užsinorėjau obuolių. Namie nėra jokių vaisių. Dauguma obuolių - pradedantys pūti (ha-ha, kas nepūtų, nuo rudens laikomas? :-D ). Respect Mamai, kad atrinko ir išmetė visus, kurie buvo sugedę/supuvę. Shame on me, kad nepadėjau ir pati to nepadariau (buvau gal kokius tris--keturis kartus sugalvojusi tai padaryti (!) ). Kažkur pabėgo 'vaaaaasara artėėėja' jausmas. Užsėmė 'lyja blyn' ir 'ne-ne-ne, daug spalvų nebegražu'. Nieko blogo. Mersedesas sveria toną. Arba daugiau. Arba mažiau. Turbūt daugiau. Apėmė žemiškos ir suprantamos mintys. Gud--gud.

But everybody thinks that everybody knows
About everybody else, nobody knows
Anything, about themselves
Because they're all worried about everybody else.

*Jack Johnson - Wasting Time

* *
Pasikalbu su savo galva. Sako: Dzin.