Mano kiemo pačiam vidury
visą rudenį lijo lietus.
Kas priverčia žmogų keistis?
Kas sukelia tuos vaizdus užmerktų akių vokuose?
Kas paryškina sapnus taip, kad sapnuodamas manai tai esant tikrove ir sapne neigi, kad tai - sapnas?
Kas suteikia jėgų viską keisti, grįžti prie tos senos veiklos, kuri patiko, palikus tą, kurios nebereikia, nes jis nepatinka?
Kas suteikia jėgų tikėti, kad viskas pavyks?
Kas verčia manyti, kad atėjo laikas kitam gyvenimui, o kartu su laiku - ir minėtasis kitas gyvenimas?
Nubauskite mane už šitas mintis.
O tada už bausmę leiskite mane prie jūros, save išvysti jos drumstam vandeny.
Och, vanduo.
60.
Trečią parą medus nuo blakstienų laša.
Gerai, kad susigalvojai sau bausmę.. Blogai, nes ne man tave leisti prie jūros..
AtsakytiPanaikintiAteik per sniegą ir pūgą.. Atnešk lašą šilumos ir ašarą skaidrią.. Nebijok, kas nors įleis ir pavaišins arbata, kad sušiltum.. Atsimerk, tai ne sapnas..
Vakaras ateina taip greitai.. Vis tik žiema..