trečiadienis, balandžio 22

Nuo mano lango.

Kiekvienam mūsų yra skirtos skirtingos durys. Mes tarsi gyvename didžiuliame daugiabutyje su daug laiptinių. Būname butuose, susitinkame su kaimynais iš tos pačios laiptinės, kartais susipažįstame su kaimynais iš gretimų. Ir vieną dieną (ši diena visuomet išaušta) ateina nekilnojamojo turto agentas ir sako: "Laba diena, įsigykite nuosavą namą."

Agentas nesiūlo, jis (į)sako. Kiekvienam pasiūlo skirtingas įsigijimo sąlygas, dažnai primargintas žvaigždučių, po kuriomis, žinoma, papildomos sąlygos. Mus jau iškrausto iš daugiabučio, kitų pasiūlymų neturime, tenka priimti šį.

Išeiname pro daugiabučio laiptinės duris laukan. Padvelkia vėjas. Lauke jis kitoks, nei gali pajusti atvėręs langą. Lagaminai, kuprinės ir krepšiai sveria daug, taksi sustoja retai kuriam ir, o tai ir yra blogausia, dažniausiai neaišku, koks yra naujai įsigyto namo adresas!

Ir taip kasdien einame keliu, nešini krepšiais. Kartais atsiranda draugų, su kuriais galima pasidalinti manta. Kartais bemiegant kas apvagia. Kartais pataikome ne į tą namą. Kartais žmonės reikalingo namo niekad ir neranda. Kartais randa, ir juose jų jau laukia su arbata ir (galbūt) sausainiais.

Visame kelyje namo link pilna rodyklių. Vienos iš tiesų veda tikslo link, kitos paklaidina, trečios nusiunčia ja pasekusius į oro uostą (ten lėktuvai nereguliariai skraidina į kitas šalis; atgalinių bilietų kartais neparduoda, o jei ir parduoda, niekad negali žinoti, ar atgalinis reisas išvis bus), ketvirtos išvis skelbia velniai-žino-ką.
Būna ir dykynių be menkiausio ženklo.

Visame kelyje namo link pilna žmonių. Vieni yra tie, kurie ištiesia ranką suklupus, kiti yra tie, kurie pakiša koją ir todėl suklumpi, treti jau yra radę namus ir yra išėję pasivaikščioti ar pavedžioti šuns, o ketvirtus atskraidino lėktuvas.
Būna ir dykūnų, kurie namo neieško.


Namai stovi visiems.
Namų skaičius neatitinka daugiabučių ir durų juose skaičiaus.

Po kiek laiko namai ima jungtis grupėmis, išauga į daugiabučius (-namius?). Juose gyventojų daugiau nei buvo namuose.
Daugiabučio durys vėl ima varstytis. Namų gyventojai gali pro jas išeiti ir vėl grįžti. Tie, kurie ir yra tie "daugiau" išeina ir nebegrįžta. Laiptinės užrakintos, kodas nežinomas, paskambinti neįmanoma.

Stovi grupė naujų namų.
2009/04/20 (nors iš tiesų 21)

3 komentarai:

  1. Anonimiškas22/4/09 22:32

    Gražu.
    Linkiu rasti namą, kurio kodo be tavo žinios niekas nepakeistų, jame dažnai skambėtų durų skambutis, su tavo mėgstama melodija, ir visada pasitiktų arbata su sausainiais, ar be jų. :)

    AtsakytiPanaikinti
  2. Aš irgi palinkėsiu ;} draugų, kurie suklupus ištiestų ranką ir padėtų atsikelti, o ne tų, kurie pakiša koją, tam, kad sukluptum ;}}

    AtsakytiPanaikinti
  3. O vis dėlto, to pradinio daugiabučio gyventojai baisiai labai džiaugiasi, kai užsuki svečiuosna jų aplankyti. Net jei ir seniai jau nebeturi raktų..

    AtsakytiPanaikinti