Pastati pradžia. 1 dalis.

Seniai turėjau tai padaryti, bet tik dabar darau :>
(ta da-da-dam!)
Pristatau savaitgalio istoriją!:)

Savaitgalis prasidėjo ketvirtadienio rytą einant į T autobusų stotį. Ėjau aš ir Vytala. Belaukiant eilės įlipti į autobusą, pradėjo lyti. Dideliais dideliais lašais. Nieko, atlaikėm ;D

Autobusas buvo iš serijos padangių lėtieji, todėl važiuodami užsukom visur (t.y. į visus kaimus). Su Vytala prisipasakojom istorijų, prisisvaičiojom visokiausių vėjų.. ;D Atradom du naujus lietuvių kalbos būdvardžius: paritUs ir pastačiUs :D (didžiosios raidės - tai kirčių vietos; trumpai tarti tas vietas).

Įvažiavus į Vilnių atradom kitką - kad Varšuva - už 480 centimetrų ;D. Čia vėlgi mano nuopelnas.

Vilniaus autobusų stoty susitikome Kristę, kuri ramia širdim perdavė mums namų raktus. Į namus parvažiavom su 43-čiu.

* * *
Namie.. Hmm.. Ką mes darėm namie?.. Aaa. .Taip taip taip..
Ėjom į lauką, bet prieš tai būtina papasakoti aukštų istoriją :D. Reikėjo pakilti liftu į reikiamą aukštą. Kadangi butas 43-čias (hm, ir kur mes anksčiau matėme šį skaičių?:) ), nusprendžiau, kad bus 4 aukštas. Pakilom į ketvirtą, išlipom iš lifto, ogi ten - butai prasideda skaičiumi 3. Aa, ne tas. Kylam į 6 aukštą (nusprendžiau, kad aukšte nėra 10 butų, tai..), o ten - visi prasideda 5-ketu. Išvada? 5 aukštas! :D

O lauke pleškinomės (fotoaparatu, jei ką). Paskui ėjom į IKI shoppintis ;D su Kriste ir Lola.

Išradėjui nepasiseka 999 kartus, kol pagaliau vieną kart pavyksta. Tačiau savo nesėkmes jis traktuoja kaip bandymus.
Charles Kettering

Neik ten, kur veda kelias, verčiau eik ten, kur jo nėra ir palik savo pėdsakus.
Ralph Waldo Emerson

Jei mane išmestų iš lėktuvo į vandenyną ir pasakytų, kad artimiausias krantas už tūkstančio mylių, aš plaukčiau. Paniekinčiau tą, kuris pasiduotų.
Abraham Maslow, psichologas

Žodis "krizė", užrašytas kinų rašmenimis, susideda iš dviejų komponentų: vienas jų reiškia pavojų, o kitas - progą, galimybę.
John F.Kennedy

Žvejai žino, kad jūra yra kupina pavojų ir audros yra baisios, tačiau dėl to jie niekada nepasilieka krante.
Vincent Van Gogh, tapytojas

Čiabuviai, išvarantys piktąsias dvasias mušdami būgnus, yra niekinami protingųjų amerikiečių, kurie bando išsivaduoti iš automobilių grūsčių spausdami garso signalus.
Mary Ellen Kelly

Jeigu jums reikia pinigų, jūs neoriginalus.
B. Truškinas

Aš dar nesutikau katino, kurį jaudintų, ką apie jį šneka pelės.
J. Bulatovičius

Jei žmogus yra kvailas – tai ilgam.
O. Benderis, “XII kėdžių“ herojus

Nuotykiai.

Pasitaiko žmonių gyvenimuose, kad atsitinka įvykių, kurie sujaudina iki širdies gelmių, giliai įsirėžia į atmintį ir yra verti nuotykių vardo. Tokie žmonės vėliau savo istorijas sėdėdami supamojoje kėdėje pasakoja savo anūkams, pradėdami žodžiais O kai aš buvau tavo metų..
Ilgą laiką galvojau apie tokius nuotykius savo gyvenime, bet negalėjau nieko panašaus prisiminti. Tačiau vieną vakarą, po filmo apie laisvę ir kovą už ją, supratau, apie ką aš galėsiu pasakoti savo anūkams, kuomet bus dingusi elektra ir visi nieko neveiks. Aš pasakosiu apie savo keliones - dalykus, kuriuos prisiminus trykšta džiaugsmo ašaros, širdis verkia iš ilgesio, o akyse plaukia tų vietų vaizdai. Ir nebesugalvoju nieko, kas galėtų būti nuostabiau už gulėjimus naktį truputį drėgnoje žolėje rūke skaičiuojant žvaigždes, už ryto tylą prie ežero, už draugus už-prieš-kairėj-dešinėj.
Būdama namuose aš galvoju kaip norėčiau pastovėti kur nors labai gražioje vietoje prie ežero, tarp pušų, besilenkiančių šakomis prie vandens, su geriausiais draugais tyliai žiūrėti į vakare taip gražiai raibuliuojantį vandenį ir žinoti, kad mes vieni kitiems esame tokie brangūs. Ech, namai tam ir reikalingi - naujų kelionių svajonėms kurti ir grįžti.
O kelionės man - tai vienas didelis, kartais sustojantis, bet niekuomet nenutrūkstantis nuotykis.