sako, reikia visur įžvelgti gerus dalykus, neminėti minusų ir vengti jų, šypsotis net kai sunku ir tikrai to nesinori, bet va, kartais labai norisi (ir būna visai smagu bei naudinga) leisti sau tą prabangą nesišypsoti, matyti tik juoda, įžvelgti vien minusus, (kablelis, nes galima taip tęsti ir toliau, praktiškai be galo)
O viso šito gerumas tas, kad prieini tašką, kai pamatai, kad visas šitas tamsus niurnėjimas yra beprasmis, absurdiškas ir juokingas
(dievaži, tas kasdien kartojamas absurdas, absurdiškumas, beprasmybė ir visi kiti jiems bendrašakniai žodžiai tikrai vieną dieną ims ir išves iš proto).
Ir tada net labai nenorom imi šypsotis. Arba juoktis (garsiai arba bent mintyse).
puiku puiku puiku kad bloga
juk pagerės
aš čia paprieštarausiu tau ir sau. minusų reikia, tik nereikia vien jai pasikliauti ir ištisai vien tik jais gyventi. kaip nusiteiksi taip ir bus.
AtsakytiPanaikintio dabar pabambėkim kartu, kad už lango šviečia saulė ir taip spigina į akis, kad nebėr jų kur dėt. belieka išsišiepti ir vaje vaje, o kas gi čia mums gavosi??? :D