Mažam kalne.

Aš nežinau, ar tai sakė kas nors iš šiandien per paskaitą kalbėjusiųjų, ar tai perskaičiau jau grįžusi namo po paskaitų, o gal abu atvejai čia teisingi, bet visiškai sutinku su ta mintimi, kad kartais gyvenime per dieną kas nors įvyksta, po ko reikia pailsėti, atsitraukti kažkur į vienumą/tylą/save ir tiesiog ramiai pabūti, pagalvoti, pasvarstyti ar pasvajoti.

Nes nieko kito, rodos, negali padaryti. 

Dar palygino kalbą su peiliu. Sakyčiau, be proto tiksliai.

viskas ateis, lyg būtų dar tūkstantis metų ligi dabar