Važiavau iš Žirmūnų namo ir galvojau, kad štai, vėl priėjau tą pačią mintį, kuri anksčiau buvo du kartus atėjusi man į galvą (pirmąsyk nepamenu kada, o antrą - pernai per knygų mugę) - grįžti visada užtrunka ilgiau nei nuvažiuoti. Tiesa, anksčiau ši mintis būdavo klausimas "kodėl... ?", dabar ji tyliai ramiai atėjo pasivertusi teiginiu.
Važiavau čekoslovakišku (kodėl google chrome žymi žodį 'čekoslovakiškas' kaip klaidą ir siūlo ištaisyti jį į "Slovakijas", "Slovakija" ir "verslovininkas". Kuo pirmas ir paskutinis žodžiai lietuviški?) troleibusu, o jo langai buvo neužšalę, durys užsidarydavo sandariai, todėl troleibuso salone nei snigo, nei pūtė vėjas. Buvo beveik galima patikėti, kad troleibusas yra gražusis žemagrindis soliaris.
Pro tą neužšalusį langą mačiau nučiuožinėtą kalniuką ir pagalvojau, kad šiemet dar nei karto nesileidau rogutėmis.
Tada buvo Rygos stotelė ir aš išlipau iš troleibuso.
Pirma mintis buvo, ir kodėl nežinau, kad tu keliavai po čekoslovakiją! Tik po to susipratau, kad jos apskritai nebėra.
AtsakytiPanaikintiIr Soliarių su tais senukais nepalyginami, čia tas pat kaip lyginti kokakolą su pepsikolą - neįmanoma!
P.S. man labai smagu būti tarp žymių:}
Tai gal tu nevažiavai su tuo senoviniu trūliku-bandele? :)
AtsakytiPanaikintiNeprisimenu nieko apie jų sandarumą, bet šaltą žiemą tas trūlikas būdavo visų baisiai mėgstamas, nes ant priekinių sėdynių buvo galima maloniai atitirpti :) Na, ir netgi įkaisti :))
tarp koka ir pepsi skirtumas tik toks, kokį jau ir parašiau :) Bet palyginimas geras. Spaudžiu leteną - vietoj "Like"
AtsakytiPanaikintiAš dar pridėčiau lietuvišką rudenišką patyrimą Zagrebe, kur tramvajaus sėdynės yra Raudonos (t.y. karštos) ir Oranžinės (t.y. šaltos). Ant pirmųjų mane pykina, and kitų vėsų lapkričio pavakarį šaltokoka.. Bet netingint ir pasibėgiojant nuo vieno prie kito visai smagu :)