Namo išvažiavau dar ir dėl to, kad mėgstu važiuoti. Traukiniu ar autobusu, tai ne taip ir svarbu. Svarbus yra pats buvimas keleiviu, už lango besikeičiantys vaizdai ir galimybė netrukdomai galvoti. Važiavimas būtent tai ir suteikia.
Įsitaisai kuo patogiau, įpranti prie supimo (jei važiuoji autobusu) ar prie per garsiakalbius skelbiamos informacijos (jei važiuoji traukiniu) ir išsikraustai į visai kitą pasaulį, esantį dar toliau nei spintos gilumoje besislepianti Narnija, painesnį nei Murakamio vienaragių ir šulinių šalys, saugesnį nei brolio Peverell'io neregimasis apsiaustas, gaivesnį už pirmą pavasario lietų ir paslaptingesnį nei Skrybėlius ar net pats Češyro katinas, kuris vieną vakarą mėnuliu šypsojosi Vilniui. Patekti į tą šalį nelengva, o pasidalinti tuo, ką ten randi, dar sunkiau.
Tik niekaip nesuspėji pagauti grįžimo į tą pasaulį, kuriame būni kasdien, akimirkos. Taip ir nepavyksta suprasti, ar ir jis nėra kokios nors kelionės rezultatas.
pirmadienis, kovo 14
ketvirtadienis, vasario 17
Sienos.
Gyvenant bute, nori to ar nenori, tampi socialiu žmogumi. Bent jau iš dalies tai tikrai.
Gal kasdien ir nesusitinki su kaimynais, bet bent minimaliai išmanyti jų gyvenimo ypatumus visai įmanoma. Per sienas girdisi nesuprantamos pokalbių nuotrupos, murmesiai, kuriuos sunku paversti žodžiais, cypiantys vamzdžiai, kurių melodijos kartais primena grojimą dūdele, siuvimo mašinos keliamas garsas, šuns lojimas, iš kurio galima spręsti, kad šunelis ne aukštesnis nei iki kelių, plaktuko kaukšėjimas ir gręžimas, vaiko verksmas, skambantis telefonas, spintos girgždesys, žingsniai, o kartais ir nerimą keliantys riksmai.
Kaimynė iš 42-ro buto susitikus visuomet palinki geros dienos.
Dar yra viena faina moteriškė iš devinto aukšto.
Kažkoks vyrukas augina juokinga pekinų veislės šuniuką (gal ten jis loja?)
Be vienuolikos pavasaris.
------------------
Jie išėjo iš proto į darbą,
o tu visdar čia.
Gal kasdien ir nesusitinki su kaimynais, bet bent minimaliai išmanyti jų gyvenimo ypatumus visai įmanoma. Per sienas girdisi nesuprantamos pokalbių nuotrupos, murmesiai, kuriuos sunku paversti žodžiais, cypiantys vamzdžiai, kurių melodijos kartais primena grojimą dūdele, siuvimo mašinos keliamas garsas, šuns lojimas, iš kurio galima spręsti, kad šunelis ne aukštesnis nei iki kelių, plaktuko kaukšėjimas ir gręžimas, vaiko verksmas, skambantis telefonas, spintos girgždesys, žingsniai, o kartais ir nerimą keliantys riksmai.
Kaimynė iš 42-ro buto susitikus visuomet palinki geros dienos.
Dar yra viena faina moteriškė iš devinto aukšto.
Kažkoks vyrukas augina juokinga pekinų veislės šuniuką (gal ten jis loja?)
Be vienuolikos pavasaris.
------------------
Jie išėjo iš proto į darbą,
o tu visdar čia.
trečiadienis, vasario 9
Kasdien vis labiau pavasaris.
Galvom suaugę baras profesoriai,
Kad vietomis gabus, bet nerimtas,
O man, kur pažiūriu, - visur pavasariai,
Kiekvienoj kišenėj pavasarių šimtas.
Kad vietomis gabus, bet nerimtas,
O man, kur pažiūriu, - visur pavasariai,
Kiekvienoj kišenėj pavasarių šimtas.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)